Zykutė, Justina

Įvadas. COVID-19 pandemija, prasidėjusi 2019 metais, palietė ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Šio viruso taikiniu tapo ne tik jauni, bet ir senyvo bei pagyvenusio amžiaus žmonės [1]. Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių buvo įvestas griežtas karantinas, kurio metu žmonės ėmė laikytis socialinės distancijos, nutraukė laisvalaikio veiklas ir visą karantino laikotarpį leido namuose [2]. Yra žinoma, kad senyvo amžiaus žmonių imunitetas yra daug kartų silpnesnis už jaunų ir jie priklauso rizikos grupei, todėl vyriausieji populiacijos nariai buvo priversti saugotis koronaviruso labiau nei kiti [3]. Dėl to labai pablogėjo senyvo ir pagyvenusio amžiaus žmonių emocinė būsena. Atlikti tyrimai parodė, kad pandemijos laikotarpiu senyvo ir pagyvenusio amžiaus žmonių depresijos simptomai padidėjo penkis kartus, o nerimo simptomai – 3 kartus, palyginti su laiku prieš pandemiją [4]. COVID-19 pandemijos laikotarpiu labiausiai sutriko senyvo ir pagyvenusio amžiaus žmonių laisvalaikio veiklos. Pagyvenę žmonės turėjo atsisakyti jiems svarbiausios laisvalaikio veiklos, tai yra bendravimo su giminaičiais, vaikais ir anūkais, aktyvaus laisvalaikio leidimo būdo [5]. Norint užtikrinti kuo geresnę gyvenimo kokybę ir sveikatos gerovę, ergoterapeutas privalo padėti rasti ar koreguoti kasdienių bei laisvalaikio veiklų atlikimą, kad asmuo galėtų kuo geriau funkcionuoti. Ypač pandemijos laikotarpiu ergoterapeutas gali padėti senyvo amžiaus žmonėms rasti laisvalaikio veiklų, kurios padėtų pagerinti psichinę savijautą. [...].