Sinkevičius, Liudas Vincentas

Įvadas: Nors degieji nikotino produktai ir toliau neigiamai veikia žmonių sveikatą, nedegieji nikotino produktai sulaukia vis daugiau dėmesio visame pasaulyje. Tačiau tyrimų apie nedegiųjų nikotino produktų vartojimo poveikį skirtingiems sveikatos rodikliams yra nedaug. Šio tyrimo tikslas ir uždavinys: ištirti degiųjų ir nedegiųjų nikotino produktų vartojimo ryšį su jaunų suaugusiųjų nerimo lygiu ir gyvenimo kokybe, pateikiant ne pramonės finansuojamus tyrimus apie nedegius nikotino produktus. Dalyviai: Į analizę įtrauktas iš viso 131 jaunas suaugęs asmuo nuo 18 iki 35 metų amžiaus. Dauguma dalyvių buvo moterys (n = 81, 61,8 %), vyrai (n = 49, 37,4 %) ir vienas asmuo, identifikuotas kaip nebinarinis (n = 1, 0,8 %), kurio vidutinis amžius buvo 31,1 m. Visi dalyviai buvo surinkti iš skirtingų socialinės žiniasklaidos platformų, į kurias buvo atsiųsta nuoroda į apklausą. Metodas: Dalyvių nerimo lygiui matuoti buvo naudojamas generalizuotas nerimo sutrikimas – 7 (GAD-7; Spitzer ir kt., 2007), o gyvenimo kokybei matuoti – Pasaulio sveikatos organizacijos WHOQOL-BREF klausimynas. Galimiems vidutinių balų ir dispersijų skirtumams tarp degių ir nedegių grupių nustatyti buvo taikomas nepriklausomų imčių t testas, Mann-Whitney U ir ANOVA testas. Galiausiai buvo atlikta daugybinė regresija, siekiant nustatyti, ar vartojimo dažnis yra reikšmingas nerimo ir gyvenimo kokybės prognozavimo veiksnys. Rezultatai: Rezultatai parodė statistiškai nereikšmingus nerimo lygio ir gyvenimo kokybės skirtumus tarp degių ir nedegių grupių bei tarp dvigubų vartotojų, tik cigarečių ir nedegių grupių. Nustatyta, kad vartojimo dažnumas nėra reikšmingas nerimo ir gyvenimo kokybės prognozavimo veiksnys. Nikotino kiekis yra reikšmingas neigiamas nerimo lygio prognozavimo veiksnys. Išvada: Nikotino kiekis buvo reikšmingas neigiamas nerimo prognozavimo veiksnys. Būsimiems tyrimams reikalinga didesnė imtis, kad būtų galima nustatyti galimą skirtumą tarp degių ir nedegių medžiagų, kaip parodyta vidutiniuose baluose tarp grupių. Būsimuose tyrimuose būtų galima sutelkti dėmesį į nikotino kiekio, kaip neigiamo nerimo lygio prognozavimo veiksnio, tyrima

Rociūtė, D. (2026). Jaunų suaugusiųjų patirto emocinio apleistumo vaikystėje sąsajos su nerimo išreikštumu suaugystėje ir suvokiama socialine parama (Klinikinės sveikatos psichologijos magistro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: Liudas Vincentas Sinkevičius. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 69p.
Tyrimo problema. Tyrimai atskleidžia, kad vaikystėje patirtas emocinis apleistumas gali lemti didesnį nerimo simptomų pasireiškimą suaugus (Dalechek ir kt., 2024; Prasauskienė ir kt., 2023; Krakau ir kt., 2021). Tyrimuose pastebima, kad būtent socialinė parama geba moderuoti nepalankių vaikystės patirčių poveikį – kai socialinė parama yra atpažįstama ir įvertinama, tai įgalina adaptacijos procesą suaugystėje (Su Y ir kt., 2022; Cossette-Côté ir kt., 2023; Herrenkohl ir kt., 2016). Tačiau minėti procesai Lietuvos mastu, vis dar nėra iki galo ištyrinėti jaunųjų suaugusiųjų imtyje Tyrimo dalyviai ir metodai. Tyrimo duomenys buvo renkami internetinėje socialinėje platformoje „Facebook“, 2025 metų gegužės – rugsėjo mėnesiais. Tyrime dalyvavo 300 respondentų, 18 m. – 35 metų amžiaus. Tyrime naudoti klausimynai: emocinio apleistumo poskalė (Child Trauma Questionaire (CTQ) Short Form - A Re-Design Of CTQ-SF), suvokiamos socialinės paramos klausimyno (Multidimensional Scale of Perceived Social Support, santr. MSPSS) ir tarptautinio nerimo klausimyno (IAQ).
Rezultatai. Rezultatai parodė, kad emocinis apleistumas yra reikšmingai susijęs su didesniu nerimo išreikštumu (r = –0,527, p < 0,001) ir mažesne suvokiama socialine parama (r = 0,604, p < 0,001), o didesnė suvokiama socialinė parama siejasi su mažesniu nerimu (r = –0,416, p < 0,001). Regresinė analizė patvirtino, kad emocinis apleistumas reikšmingai prognozuoja ir paaiškina mažesnio nerimo (β = –0,527, p < 0,001), beveik 28% variacijos. Demografinė analizė atskleidė, kad moterys pasižymi didesniu nerimo lygiu ir aukštesne suvokiama socialine parama, jaunesni tiriamieji – didesne socialine parama, o didmiesčių gyventojai – didesniu nerimo išreikštumu ir mažesne suvokiama socialine parama (p < 0,05). Išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunesni suaugusieji ir kaime augę asmenys nurodė patyrę daugiau emocinės paramos vaikystėje, todėl emocinio apleistumo patirtis siejasi su amžiumi ir vaikystės gyvenamąja aplinka. Nustatyta, kad nerimo simptomai dažniau pasireiškia moterims ir didmiesčiuose augusiems asmenims, o vyresni jauni suaugusieji dažniau patiria miego sutrikimus. Taip pat nustatyta, kad moterys ir jaunesni asmenys pasižymi aukštesniu suvokiamos socialinės paramos lygiu, kuris didesnis kaimo ir miestelio gyventojams bei studijuojantiems asmenims. Tyrimas atskleidė, kad emocinis apleistumas yra susijęs su didesniu nerimo išreikštumu ir mažesne socialine parama, o socialinė parama, nors ir siejasi su mažesniu nerimu, neveikia kaip šį ryšį silpninantis veiksnys.