Žemaitaitytė, Monika

Tyrimo problema: Jaunų suaugusiųjų rizikingos seksualinės elgsenos numatymas per jų seksualinių nuostatų prizmę ir kitus svarbius kultūrinius, sociodemografinius rodiklius. Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 18-29 metų jauni suaugusieji (n=204). Tyrimo rezultatams surinkti naudota anoniminė internetinė apklausa, taikyta patogioji atrankos imtis. Naudoti instrumentai – Trumpa seksualinių nuostatų skalė (angl. Brief sexual attitudes scale (BSAS)) ir Rizikingos seksualinės elgsenos skalė (angl. Sexual risk survey (SRS)). Į anketą buvo įtraukti papildomi klausimai apie seksualines nuostatas remiantis aspektais, kurie gali jas papildomai paveikti. Tyrimas vykdytas 2025 m. gruodžio 5 d. – 2026 m. sausio 15 dienomis. Atlikta vienamatė aprašomoji ir dvimatė statistinė duomenų analizės. Tyrimo rezultatai: Daugiausiai tyrimo dalyviai sutiko su kontracepcijos nuostatomis (med – 1,33), o mažiausiai su leistinumo (med – 3,30). Vyrai rečiau sutinka su leistinumo teiginiais (U=2605,5; p<0,001), o moterys – su instrumentiškumo (U=3998,5; p=0,025). Be aukštojo išsilavinimo grupė rečiau sutinka su kontracepcijos nuostatomis nei universiteto (U=3967,0; p=0,013). Vieniši asmenys dažniau sutinka su leistinumo (U=3800,0; p<0,001) ir instrumentiškumo nuostatomis (U=3697,0; p<0,001), o poroje gyvenantys – su bendrumo (U=4144,0; p=0,013). Moterys (U=3311,5; p<0,001) ir universiteto išsilavinimą turintys asmenys (U=3816,0; p=0,003) dažniausiai sutinka, kad lytinis švietimas vaidina svarbų vaidmenį palaikant sveiką gyvenimą, o neturintys aukštojo išsilavinimo (U=3966,0; p=0,014) ir vieniši asmenys (U=3886,0; p=0,001), kad jų tėvai/globėjai nori žinoti klausimus apie seksualumo temas. Daugiausiai tyrimo dalyviai užsiima vaginaliniu (7,9±14,76) ir oraliniu seksu (7,3±12,42) be prezervatyvo. Vyrai dažniau užsiimdavo rizikinga seksualine veikla nei moterys. Didėjant amžiui, didėja ir rizikinga seksualinė elgsena (ϱ = 0,372; p<0,001) su rizikingu analiniu elgesiu (ϱ =0,138; p=0,049). Neturintys aukštojo išsilavinimo, vieniši ir turėję pirmus lytinius santykius asmenys dažniau ketindavo užsiimti rizikinga seksualine elgsena, o universitetinį išsilavinimą ir porą turintys asmenys dažniau užsiimdavo rizikinga seksualine veikla. Daugiausiai sąsajų nustatyta tarp leistinumo nuostatų ir kitų rizikingų seksualinių elgsenos formų, dažniausiai tarp neturinčių aukštojo išsilavinimo, vienišų asmenų ir bendrai lyties imčių. Kontracepcijos nuostatų ryšiai su rizikinga seksualine elgsena buvo silpnesni ir retesni.

Gyvensenos medicina. GASTROEZOFAGINIO REFLIUKSO SIMPTOMUS PATIRIANČIŲ ASMENŲ GYVENSENA, SUBJEKTYVIAI VERTINAMA SVEIKATA IR GYVENIMO KOKYBĖ. Austėja Ravkienė. Mokslinis vadovas dokt. M. Žemaitaitytė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2026. 56 p. Darbo tikslas. Įvertinti gastroezofaginio refliukso simptomus patiriančių asmenų gyvenseną, subjektyviai vertinamą sveikatą ir gyvenimo kokybę bei nustatyti jų galimas sąsajas. Metodika. Kiekybinis momentinis tyrimas buvo atliktas naudojant anoniminę apklausą socialiniuose tinkluose. Gastroezofaginio refliukso simptomus patiriantys asmenys atsakė į klausimus apie savo gyvensenos įpročius (mityba, fizinis aktyvumas, miegas, žalingi įpročiai), įvertino savo gyvenimo kokybę ir sveikatą bei užpildė GERDQ ir GERD-HRQL klausimynus. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 31.0 versijos paketą. Naudota vienmatė ir dvimatė analizė, neparametriniai metodai, vienaveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresija. Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, jei p<0,05. Rezultatai. Pagal GERDQ instrumentą nustatyta, kad GERL simptomus patiria 53,2 proc. respondentų. Patiriantys GERL simptomus pasižymėjo prastesne gyvenimo kokybe ir surinko didesnius rėmens ir regurgitacijos balus (p<0,001). Nepatenkinti savo sveikata buvo 41,25 proc. simptomus patiriančių respondentų. Jie rinko aukštesnius rėmens (M=13,5, KS=11) ir regurgitacijos (M=14, KS=14) balus (p<0,05). 43,8 proc. GERL patiriančių respondentų per dažnai vartojo greitą maistą, tai lėmė didesnius regurgitacijos balus (M=6, KS=11), p<0,05. Per retas vaisių, uogų ir riešutų vartojimas buvo susijęs su aukštesniais rėmens (M=9, KS=12) ir regurgitacijos (M=6, KS=12) balais, p<0,05. Pakankamo laiko tarpo tarp paskutinio valgymo ir gulimosi laiko (>3 val.) nesilaikė 31,3 proc. GERL simptomus patiriančių respondentų. Rūkantys respondentai surinko aukštesnius rėmens (M=10,5, KS=13) ir regurgitacijos (M=7,5, KS=18) balus (p<0,05). Mitybos rekomendacijų nesilaikymas didina GERL simptomų pasireiškimo tikimybę: bent 1 predisponuojančio veiksnio turėjimas (ŠS=1,78, p=0,049), amžius (ŠS=1,02, p=0,031), per dažnas greito maisto vartojimas (ŠS=2,61, p=0,034). Mažesnis nei 3 val. laiko tarpas tarp paskutinio valgymo ir gulimosi laiko didina GERL simptomų patyrimo riziką (ŠS=2,98, p=0,03). Išvados. Asmenys, patiriantys GERL simptomus prasčiau vertina savo gyvenimo kokybę ir sveikatą. Mitybos rekomendacijų nesilaikymas siejasi su dažnesniais GERL simptomais, o netinkami valgymo įpročiai reikšmingai stiprina simptomus. Rūkymas yra susijęs su intensyvesniais GERL simptomais. GERL simptomų pasireiškimo tikimybę reikšmingai didina amžius, mitybos įpročiai, bent vieno predisponuojančio veiksnio patyrimas.