Lukošiūtė, Kristina

Įžanga Kardiovaskuliniai susirgimai pagal PSO yra pirma mirtingumo priežastis pasaulyje [1]. Nustatyta, kad depresija ir nerimas po MI yra dažnas sutrikimas, pasireiškiantis beveik 65% pacientų, ir turintys įtakos apie 18% visų pacientų gyvenimo kokybei. Tai yra pagrindinė šių pacientų negalios ir prastos gyvenimo kokybės priežastis [2]. Žymiai mažiau atlikta tyrimų, analizuojančių depresijos ir nerimo pasireiškimą pacientams, sergantiems lėtinėmis kardiovaskulinėmis ligomis, todėl palyginimui pasirinkome sergančius miokardo infarktu (toliau MI) ir lėtine išemine širdies liga (toliau LIŠL). Tikslas Įvertinti depresijos ir nerimo simptomų sąsajas su sociodemografiniais veiksniais tiriamiesiems, sergantiems kardiovaskuliniais susirgimais. Uždaviniai 1. Įvertinti tiriamųjų, sergančių MI ir LIŠL, sociodemografinius veiksnius. 2. Įvertinti nerimo ir depresijos simptomų sąsajas su sociodemografiniais veiksniais, sergant MI ir LIŠL. 3. Nustatyti tiriamųjų nuostatų, kad kardiologinė liga apribos jų socialinį, buitinį ir darbinį gyvenimą, sąsajas su nerimo ir depresijos simptomais. Metodika Atliktas atvejo kontrolės tyrimas. Imties tūris nustatytas remiantis pilotinės studijos duomenimis. Tiriamieji atrinkti lizdinės atsitiktinės atrankos būdu. Tyrime sūlyta dalyvauti kas 5-tam LSMUL Kauno klinikų kardiologijos klinikos stacionare besigydančiam pacientui, nustačius MI ir LIŠL diagnozes, trečią stacionarizavimo dieną 9 mėnesių laikotarpyje (2013 09 14 – 2014 06 14). Tokiu būdu atrinkta 200 tiriamųjų anketos: 98 sergančių MI, 102 - LIŠL. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-MF-23). Naudota autorių sudaryta sociodemografinė anketa, vertinanti tirimųjų amžių, lytį, šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, ligos trukmę, tiriamųjų nuostatą apie galimą ligos įtaką socialinei, buitinei ir da[...].

Kasmetinės širdies nepakankamumu (ŠN) sergančių pacientų gydymo išlaidos sudaro apie 56 milijardus JAV dolerių, iš jų 2/3 išleidžiami ūmaus dekompensuoto ŠN gydymui. Hemodinamikos įvertinimas reikalingas gydymo optimizavimui, klinikinių baigčių monitoravimui ir prognozės įvertinimui. Anksčiau hemodinaminis įvertinimas galėjo būti atliekamas tik brangių, rizikingų invazinių procedūrų metu. Dabar hemodinamiką galima vertinti echokardiografijos, impedanso kardiografijos tyrimais bei sunaudoto anglies dioksido kiekio matavimu iškvėptame ore. Echokardiografijoje naudojamu Doplerio metodu nustatomas kraujo tekėjimo greitis, kryptis, laminarinis bei turbulentinis kraujo tekėjimas, bet nustatyti bendrą krūtinės ląstos skysčių kiekį šiuo metodu sunku. Sunaudoto anglies dioksido kiekio matavimas iškvėptame ore yra techniškai sudėtingas metodas, tinkamesnis pacientams, kuriems atliekama trachėjos intubacija.Tuo tarpu impedanso kardiografija (IKG) yra neinvazinė ir nebrangi procedūra, techniškai nesudėtinga, patikimai išmatuojanti hemodinaminius rodiklius lyginant su plaučių arterijos kateterizacija. Atliekant IKG tyrimą nustatomi hemodinamikos rodikliai bei jų normų ribos konkrečiam pacientui, atsižvelgiant į jo ūgį, svorį, amžių, lytį. Taip gali būti tiksliau įvertinta paciento veninė stazė. Tikslas: Nustatyti IKG vaidmenį, įvertinant veninės stazės požymius, sergantiesiems ŠN. Uždaviniai: 1. Apžvelgti kaip įvertinami stazės požymiai pacientams, atvykstantiems į stacionarą, paūmėjus ŠN. 2. Įvertinti IKG prognostinę naudą bei koreliaciją su kitais diagnostiniais tyrimais, vertinant veninę stazę sergantiems ŠN. Metodika: Tyrėme pacientus, atvykusius į Lietuvos sveikatos mokslų univesiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos kliniką (LSMUL KK) dėl paūmėjusio ŠN, kuriems buvo atlikta IKG. 1. Išanalizuoti 2007 – 2012m LSMUL KK II Kardiologijos skyriuje gydyti [...]