Rapalytė, Asta

Tyrimo tikslas. Įvertinti asmens, patyrusio sunkią galvos smegenų traumą, ankstyvosios, pakartotinės ir palaikomosios reabilitacijos efektyvumą. Tyrimo metodika. Atliekant tyrimą taikytas kokybinis atvejo tyrimo metodas. Į tyrimą įtraukta moteris, kuri autoįvykio metu patyrė sunkią galvos smegenų traumą. Tyrimo duomenų rinkimo būdas – individualus giluminis interviu, stebėsena, ligos istorijų epikrizių analizė. Rezultatai. Tiriamosios savarankiškumo pokyčiams didelę reikšmę turėjo anksti pradėta reabilitacija. Ankstyvosios reabilitacijos metu, nuo ūminio iki sveikimo laikotarpio, užfiksuotas ryškus savarankiškumo didėjimas, kurį įrodo fiksuotas Barthel indekso kitimas nuo 5 iki 40 balų. Vėlesniu gydymo laikotarpiu fiksuotas pacientės savarankiškumo ir nepriklausomumo didėjimas, lankantis pakartotinėse reabilitacijose 5 metų laikotarpiu po patirtos traumos. Barthel indekso duomenys nuo ankstyvosios reabilitacijos pabaigos (2006 m. – 40 balų) iki paskutinės tyrimo metu domintos pakartotinės reabilitacijos (praėjus penkeriems metams po traumos 2011 m. – 100 balų) dar labiau išryškino taikytų pakartotinių reabilitacijų efektyvumą. Kokybinio tyrimo metu išryšėjo pagrindiniai teigiami (šeiminės padėties pokyčiai, laisvalaikio veikla, artimųjų palaikymas) ir neigiami (sutrikdyta bendra sveikata, ribojama darbinė veikla) veiksniai, įtakoję gyvenimo pilnatvės pokyčius. Išvados. 1. Tiriamosios savarankiškumo pokyčiai ankstyvosios reabilitacijos metu buvo ryškūs (Barthel indeksas ankstyvosios reabilitacijos metu nuo ūminio iki sveikimo laikotarpio padidėjo 35 balais). 2. Pakartotinių reabilitacijų metu, penkerių metų laikotarpyje po patirtos traumos, tiriamoji jau pati be pagalbos galėjo apsitarnauti. Barthel indeksas padidėjo nuo 40 iki 100 balų – tai rodo visišką tiriamosios savarankiškumą. 3. Tiriamosios gyvenimo pilnatvę įtakoja neigiami ir teigiami veiksniai.