Unikaitė, Rūta

Nutukimas - viena aktualiausių dabartinės visuomenės problemų, neigiamai veikianti daugelį organizmo sistemų ir trikdanti sergančiojo šia liga gyvenimo kokybę, darbingumą bei trumpinanti gyvenimą. Tai - metaboliškai aktyvi ir recidyvuojanti liga, kurios metu kūno masė didėja riebalinio audinio sąskaita. Nutukimą kaip ligą Amerikos medicinos asociacija oficialiai pripažino 2013 metais. Nutukimas pastaruoju metu yra labiausiai aptarinėjama tema tiek medicinos, tiek plačiojoje visuomenėje. Kalbant apie nutukimą, dažnai ši būklė siejama su asmeniniu kaltės priskyrimu: „reikia tik noro“, „reikia suimti save į rankas“ ir t. t. Įvairiais istoriniais laikotarpiais požiūris į žmogaus kūno formas keitėsi nuo Rubenso tipo moterų iki anoreksinių mados manekenių formų. Menamų kūno formų standartų neatitinkantis žmogus gali būti pavadintas putliu, stambiu, apkūniu, didelio dydžio ar net storuliu ar apsileidusiu. Medicinos bendruomenėje vyrauja terminai: antsvoris, hipotalaminis, pilvinis, centrinio tipo, kušingoidinis, morbidinis nutukimas ir kt. Nutukimas turi kompleksines pasekmes - skatina lėtines ligas, galinčias sutrumpinti žmogaus amžių 10-15 metų. Per pastaruosius 5 dešimtmečius nutukimo paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei 3 kartus, ir dabar tai įvardijama kaip nutukimo pandemija. Klinikinėje praktikoje nustatomos įvairiausios nutukimo priežastys - nuo genetinių (Prader-Willi sindromas, Aistrom sindromas, LEPR (leptino receptoriaus) ar LEP (leptino) geno mutacijos ir kt.), endokrininių (hipotirozė, hiperkorticizmas, hipogonadizmas ir kt.) iki valgymo priklausomybių. Skirtingos yra ir nutukusių kūno formos bei kūno kompozicija. Todėl kūno masės indeksas (KMI) klinikiniu požiūriu jau nebetenka prasmės. KMI tikslinga naudoti populiaciniams, palyginamiesiems tyrimams. Statistiniais duomenimis (HIS Lietuva, Eurostat, 2019-2022 m.), pagal KMI nutukusių suaugusių Lietuvoje buvo 21-23 proc. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. suaugusiųjų Lietuvoje turi antsvorio ar yra nutukę. Tai - tik statistika, neatspindinti konkrečios individo būklės. 2025 m. pasaulio 58 ekspertų grupė, atstovaujanti įvairioms medicinos specialybėms ir šalims, išanalizavo turimus įrodymus ir, pritarus 75 medikų ir pacientų organizacijoms, rekomendavo klasifikaciją, kurioje išskiriamas ikiklinikinis ir klinikinis nutukimas. Pagal epidemiologinius ir klinikinius duomenis, nutukimas susijęs su daugiau nei 200 skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų. [...]

Introduction: Perivascular coronary adipose tissue (PVAT) undergoes structural remodeling and mitochondrial function alterations in ischaemic heart disease (IHD). This study analyzes variation of mitochondrial respiration in PVAT and periaortic adipose tissue (AT) among the study groups. Material & Methods: Human PVAT and periaortic AT specimens of patients presenting either with acute (ACS), chronic coronary syndrome (CCS) or nonIHD were collected during open heart surgery. Tissue homogenate oxygen consumption rate (OCR) analysis was performed using Oroboros high-resolution respirometry device. The following scheme for mitochondrial function assessment was used: complex I substrates pyruvate and malate, oxidative phosphorylation achieved with adenosine diphosphate, complex II substrate succinate, uncoupling agent dinitrophenol. Results: Oxygen consumption in periaortic AT during oxidative phosphorylation with complex I substrates was lower in the ACS group compared to the CCS and control periaortic AT groups. Oxidative phosphorylation and uncoupling rates with complex I and II substrates of CCS patients were lower in PVAT compared to periaortic AT. PVAT oxidative phosphorylation and uncoupled rates using complex II substrates of non-IHD patients were lower than respective periaortic AT OCRs. Conclusion: Mitochondrial respiration rate variation among the study groups and between PVAT and periaortic AT could be related to AT remodeling in IHD.

Introduction Takotsubo cardiomyopathy (TCM) is a non-ischemic syndrome characterized by transient left ventricular dysfunction, triggered by physical or emotional stress. [1] Due to its similar clinical manifestation it can be indistinguishable from acute coronary syndrome. Although the prognosis for TCM is generally favourable, some patients may face an increased risk of ischemic stroke. [2] We present a case of a patient who was diagnosed with TCM and experienced an acute ischemic stroke during the period of in-patient treatment. Case Presentation A 76-year-old female was admitted to Lithuanian university of health sciences hospital Kaunas clinics in 2024 due to suspected acute myocardial infarction, presenting with chest pain and fatigue. Coronary artery angiography revealed no coronary artery stenoses. Ventriculography revealed left ventricle (LV) dilation and systolic function impairment, typical to TCM, further proved by transthoracic echocardiography. Cardiac magnetic resonance imaging was performed to rule out an acute ischemic event. The results confirmed TCM, also revealing the presence of a LV thrombus. The thrombus subsequently led to the development of an ischemic stroke, which was further evaluated by performing a computed tomography scan. Over time, the patient's cardiac function gradually improved, as she was treated appropriately for TCM, heart failure and ischemic stroke. To treat the neurological condition and remaining neurological deficit, the patient underwent a neurorehabilitation program. Discussion The exact mechanism of ischemic stroke development in presence of TCM remains uncertain. [3] TCM can be both a primary source of an embolism and a secondary outcome of a preceding stroke. [4] The potential for thrombus formation within the akinetic LV apex suggests a direct embolic pathway, yet other mechanisms may also contribute. [5] Recognizing these peculiarities is essential for improving risk stratification and guiding therapeutic strategies in affected patient populations. Conclusions TCM can often be misdiagnosed as an acute ischemic syndrome due too its similar clinical presentation. Its association with LV thrombus formation, leading to stroke complications, is often unrecognized. This highlights the importance of careful differential diagnosis and close monitoring of patients with TCM.

Lėtiniais vainikinių arterijų sindromais (LVAS) sergantys pacientai labai įvairūs ne tik dėl skirtingos išeminės širdies ligos (IŠL) klinikinės ar struktūrinės išraiškos, tačiau ir dėl gretutinių ligų ar būklių. [...].

Kol kas mažai žinoma apie sunkaus ūminio respiracinio sindromo, kurį lemia koronaviruso (SŪRS-CoV-2) sukelta liga (toliau - COVID-19), įtaką ūminiams vainikinių arterijų sindromams (ŪVAS) atsirasti. Manoma, kad aterosklerozinės plokštelės destabilizavimą lemia keli su virusinėmis ligomis susiję patogenetiniai mechanizmai. COVID-19 atvejais pastebėti pokyčiai - aktyvus sisteminis uždegiminis atsakas, pasireiškiantis citokinų audra, imuninių ląstelių poliarizacijos pokyčiais. Dviejų iš penkių pacientų, sirgusių sunkiu ūminiu respiraciniu sindromu (SŪRS), mirties priežastimi pripažintas ūminis miokardo infarktas (MI). Svarbu žinoti, kad 2 tipo MI yra dažniausias sergant virusinėmis infekcijomis, todėl perodinės vainikinių arterijų intervencijos (PVAI) nauda ribota. Dėl šios priežasties pandemijos metu būtina pasverti intervencinio ir medikamentinio gydymo naudą bei žalą. Taip pat pastebėta, kad COVID-19 infekcijų atvejais nustatomas MI be obstrukcinės vainikinių arterijų (VA) pažaidos - tai siejama su gausia širdies pericitų angiotenziną konvertuojančiojo fermento (AKF) 2 raiška (sin. ekspresija). Be abejo, citokinų audra taip pat turi jau žinomą įtaką endotelio disfunkcijos patogenezei. Pacientai, sergantys ūminiais miokardo išemijos sindromais (TLK-10-AM kodai: 120.0,121,122), gydomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-244 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį miokardo infarktą, kai ST segmentas pakilęs, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-1078 „Dėl ūminio miokardo infarkto, kai ST segmentas pakilęs, diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-940 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto be ST segmento pakilimo (TLK-10 AM I 21.4) atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių pacientų srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“, taip pat pagal Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos ir gydymo taktikos COVID-19 pandemijos metu rekomendacijas (1) parengtas pacientams, sergančių ūminiais miokardo išemijos sindromais (TLK-10-AM kodai: 120.0,121, 122), kuriems yra įtariama ir (ar) nustatyta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija).

Įtariant ūminį vainikinių arterijų sindromą (ŪVAS) auksiniu diagnostikos standartu laikomas invazinis vainikinių arterijų angiografijos tyrimas, kuriuo įvertinama VA anatomija bei patvirtinama arba atmetama ŪVAS diagnozė. [...].

Background and Objectives: To compare the accuracy of multimodality imaging (myocardial perfusion imaging with single‐photon emission computed tomography (SPECT MPI), 18F‐fluorodeoxyglucose positron emission tomography (18F‐FDG PET), and cardiovascular magnetic resonance(CMR) in the evaluation of left ventricle (LV) myocardial viability for the patients with the myocardial infarction (MI) and symptomatic heart failure (HF). Materials and Methods: 31 consecutive patients were included in the study prospectively, with a history of previous myocardial infarction,symptomatic HF (NYHA) functional class II or above, reduced ejection fraction (EF) ≤ 40%.All patients had confirmed atherosclerotic coronary artery disease (CAD), but conflicting opinions regarding the need for percutaneous intervention due to the suspected myocardial scar tissue. All patients underwent transthoracic echocardiography (TTE), SPECT MPI, 18F‐FDG PET, and CMR with late gadolinium enhancement (LGE) examinations. Quantification of myocardial viability was assessed in a 17‐segment model. All segments that were described as non‐viable (score 4) by CMR LGE and PET were compared. The difference of score between CMR and PET we named reversibility score. According to this reversibility score, patients were divided into two groups: Group 1,reversibility score > 10 (viable myocardium with a chance of functional recovery after revascularization);Group 2, reversibility score ≤ 10 (less viable myocardium when revascularisation remains questionable). . Results: 527 segments were compared in total. A significant difference in scores 1, 2,3 group, and score 4 group was revealed between different modalities.[...].

Introduction: Physiology guided percutaneous coronary interventions (PCIs) are supported by experts worldwide. Despite its reliability, fractional flow reserve (FFR) method remains rarely used in clinical practice due to its cost and time-duration. The demand of physiology guided Pas encouraged the search of faster, cheaper and not less reliable alternative coronary flow evaluation method. Since a novel minimally invasive FFR computation method has been presented to interventional cardiologists, the comparison of "golden-standard" method - FFR - and a novel alternative - quantitative flow ratio (QFR) - method has become a subject for numerous studies.Methods: In total, 23 publication representing results of more than 4000 patients comparing QFR and FFR reproducibility and agreement were studied.Results: Agreement between QFR and FFR performed in non-culprit arteries in patients with and without previous myocardial infarction was 0.88 and 0.94, respectively. Less reliable QFR seemed in diabetic patients, as agreement between QFR and FFR was 0.74 and 0.83 in diabetic and non-diabetic patients, respectively. Firstly, it was suggested that all QFR with value between 0.75 and 0.85 should be covered by FIR. Detailed analyses of cut-off value showed only a mild mismatch between FIR and QFR when the lower cut-off is 0.77 and the upper 0.86. Comparison of FFR and three types of QFR (fixed - fQFR, contrast - cQFR, and adenosine - aQFR) showed any adenosine based QFR measurement superiority over contrast flow QFR measurements, accordingly 0.83, 0.87, and 0.87.Conclusions: QFR is a straightforward and quick method for an experienced specialist. QFR is an accurate, specific and reliable method for physiological evaluation which could become the first-line choice in the near future.

Vainikinių arterijų liga (VAL) yra patologinis procesas, charakterizuojamas aterosklerozinių plokštelių kaupimusi epikardo arterijose. Keičiant gyvenimo būdą, taikant medikamentinį, intervencinį ir chirurginį gydymą, VAL ilgai yra stabili, galima besimptomė jos eiga. VAL gali pasireikšti skirtingais klinikiniais sindromais, skirstomais į ūminius vainikinių arterijų sindromus (ŪVAS), kurių metu įplyšta aterosklerozinė plokštelė ir formuojasi trombas, bei LVAS. Lėtinis vainikinių arterijų sindromas – tai lėtai progresuojančios VAL klinikinis pasireiškimas, kuris išsivysto dėl sumažėjusio miokardo aprūpinimo arteriniu krauju (miokardo išemijos). Dažniausia VAL priežastis yra aterosklerozinė VA pažaida. Miokardo išemiją gali sukelti ir arterijų endotelio disfunkcija, mikrovaskulinė pažaida ir (arba) vazospazmas kartu arba derinyje su aterosklerozine VAL. Neaterosklerozinės priežastys apima miokardo tiltelį, arteriitą, radiacijos sukeltą VAL, esant deguonies ir maisto medžiagų disbalansui tarp miokardo aprūpinimo ir sunaudojimo, sergant vožtuvų ligomis, kardiomiopatijomis, plautine hipertenzija. PSO duomenimis, IŠL yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. Pagal 2017 m. duomenis IŠL Europoje sudarė apie 1 739 000 visų mirties atvejų per metus. JAV IŠL diagnozuota apie 15,4 mln. vyresnių nei 20 metų asmenų (6,4 proc. šalies gyventojų). PSO prognozuoja, kad 2020 m. bendras mirčių skaičius nuo IŠL bus 11,1 milijono, o 2005 m. jis buvo 7,6 milijono. Europos Sąjungoje (EUROSTAT duomenimis) mirtys nuo IŠL 2011 m. sudarė 13,5 proc.: nuo ūminio miokardo infarkto (MI) – 5,3 proc., o nuo kitų IŠL sindromų (TLK I20-23, I25) – 8,2 proc. 2016 m. pasiskirstymas išliko panašus, atitinkamai – 11,9 proc.: 4,3 proc. ir 7,6 proc. Framinghamo tyrimo duomenimis IŠL rizika gyvenimo bėgyje, nesant išreikštų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių yra 3,6 proc. vyrams ir mažiau nei 1 proc. moterims, bet esant dviem ir daugiau rizikos veiksnių ji didėja iki 37,5 proc. vyrams ir 18,3 proc. moterims. Lietuvoje 2019 m. mirštamumas nuo IŠL buvo 34,5 proc. nuo visų mirčių priežasčių , amžiaus grupėse atitinkamai 15–44 metų – 4,7 proc., 45–64 metų – 17,9 proc., >64 metų – 40,2 proc. Mirštamumas nuo ūminio MI siekė 3 proc. 2017 m. Lietuvos mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodikliai buvo vieni didžiausių Europoje ir siekė tarp vyrų 954,57/100 000 gyventojų, tarp moterų – 600,9/100 000 gyventojų. 2018 m. IŠL buvo pagrindinė darbingo amžiaus (16–64 metų) žmonių Lietuvoje mirties priežastis: vyrų – 17,8 proc. visų mirties priežasčių, moterų – 10,9 proc. Lietuvos sergamumo ir mirtingumo duomenys rodo kraujotakos ligų prevencijos, diagnostikos ir optimalaus gydymo svarbą – sergamumas ir mirštamumas nuo IŠL išlieka didelis ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Metodinis dokumentas skirtas šeimos gydytojams, kardiologams, vidaus ligų gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) gydytojams, skubiosios medicinos pagalbos skyriuose dirbantiems gydytojams, reabilitologams, kitiems sveikatos priežiūros specialistams, pacientams, jų šeimos nariams bei globėjams.

Miokardo infarktas (MI) – viena ūmiausių kardiologinių patologijų, reikalinga neatidėtinos pagalbos. Nors MI yra viena dažniausių ūminių būklių, kiekvienas klinikinis atvejis skirtingas ir turi būti nuodugniai ištirtas iki diagnozės patvirtinimo. Diferencinės diagnostikos kertinis uždavinys – atskirti 1 tipo MI, kurį lemia aterosklerozinės plokštelės plyšimas, išopėjimas ar erozija ir dėl to vienos ar kelių VA spindyje susidarantys trombai, sumažinantys miokardo tėkmę, sukeliantys distalinę emboliją ir miokardo nekrozę. Pacientas gali sirgti sunkia vainikinių arterijų liga (VAL), bet kartais (5–10 proc. atvejų) VA aterosklerozė gali būti neobstrukcinė arba vainikinių arterijų angiografija (VAA) pokyčių VA nenustatoma, ypač moterims. 2 tipo MI atveju miokardo nekrozę sukelia priežastys, lemiančios neatitikimą tarp miokardo deguonies poreikio ir aprūpinimo juo: hipotenzija, hipertenzija, tachiaritmija, bradiaritmija, anemija, hipoksemija, VA spazmas, spontaninis VA sluoksniavimasis, VA embolija, mikrovaskulinė disfunkcija. COVID-19 pandemijos metu atskirti troponino padidėjimo priežastis ne tik labai sudėtinga, bet ir svarbu tolesnei ligos baigčiai. Daugėjant ligos atvejų, persirgusių ir nepasveikusių pacientų, atsiranda naujų įrodymų apie SŪRS-CoV-2 įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai. Straipsnyje aptariami pasaulio mokslininkų duomenys apie miokardo pažaidos ir MI diagnostikos ir gydymo kontraversijas COVID-19 pandemijos metu bei ekspertų paruoštos taktikos rekomendacijos. Troponino tyrimo svarba COVID-19 pandemijos metu. COVID-19 ligai būdinga miokardo pažaida, nustatoma remiantis padidėjusia troponino koncentracija. Šių pacientų prognozė blogesnė dėl galimų aritmijų, dažnesnių mirties atvejų. Troponino padaugėja sergant lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) arba esant sunkios formos COVID-19 ligai. [...].