Neverauskas, Donatas

Deguonies terapija tampa vis populiaresnė. Deguonis gyvūnams gali būti tiekiamas tiek invaziniais, tiek ir neinvaziniais metodais, tačiau kiekvienu atveju verta prisiminti, kokia yra kvėpavimo fiziologija ir kokios pasitaiko patologijos. Netinkamai naudojama deguonies terapija arba kritinės būklės pacientų gydymas gali lemti kvėpavimo organų pažeidimus.

Stomatitas – burnos gleivinės uždegimas, pasireiškiantis vėžliams dėl imunosupresijos, kuris gali pereiti į kaulinį ir giliuosius audinius. Ligą sukelia oportunistinės burnos mikrofloros bakterijos. Pasireiškus uždegimui iš vėžlių burnos gleivinės dažniausiai išskiriami : Pseudomonas spp., Aeromonas spp., Salmonella spp., Klebsiella spp. ir Mycobacterium spp. Mikroorganizmų atsparumas antibiotikams ir antimikrobinėms medžiagoms yra didelė problema. Atsparumo vaistams problema nuolat didėja, nes jau jurį laiką naujų antibiotikų sukuriama mažai, apsiribojama jau esamų rūšių naujai sintetinamais dariniais, kurie yra panašūs į savo pirmtakus. Tokiu būdu antimikrobinių medžiagų veikiamos bakterijos greičiau prisitaiko prie nepalankių sąlygų, nes daugelis iš jų turi reikiamos genetinės informacijos atsparumui išsivystyti. Būtina žinoti, kokie mikroorganizmai tam tikros ligos atveju pasitaiko dažniausiai, kokiomis antimikrobinėms medžiagoms ir jų koncentracijoms yra atspariausi. Darbo tikslas. Ištirti vėžlių burnos mikroflorą ir nustatyti išskirtinių mikroorganizmų padermių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. [...].

Otitas – tai ausies uždegimas, kuris skirstomas į išorinį, vidurinį ir vidinį ausies uždegimus. Išorinis ausies uždegimas gali sukelti vidurinės ir vidinės ausies struktūra. Vidurinės ir vidinės ausies uždegimą gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcija, bakterijoms migruojant Eustachijaus vamzdžiu. Otitu sergama nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties, tačiau dažniau pastebėta, kad serga jauno amžiaus ir stresinėje aplinkoje augantys gyvūnai. Vidinės ausies uždegimas gali pereiti į galvos smegenų uždegimą, todėl labai svarbu laiku diagnozuoti ir paskirti tinkamą gydymą. Jį sukelia mikroflora, atsiradus ausies epitelio pažeidimamas, nusilpus imunitetui. [...]. Darbo tikslas. Ištirti kamerūninių ožių mikroflorą ir nustatyti išskirtų mikroorganizmų padermių jautrumą antimikrobimėns medžiagoms. [...].

Įvadas. Stomatitas – burnos gleivinės uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis dėl sisteminės infekcijos ir galintis pereiti į giliuosius ir kaulinį audinius. Jį sukelia mikroflora, nusilpus imunitetui. Pasireiškus uždegimui, iš burnos gleivinės dažniausiai išskiriami: Aeromonas aerogenes, Aeromonas aerophila, Aeromonas hydrophilia, Citrobacter freundii, Proteus spp., Pseudomonas aeruginosa, Pseudomonas fluorescens, Staphylococcus spp., Streptococcus spp., Mycobacterium spp. Mikroorganizmų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms – didelė problema. Tai yra viena iš nesėkmingo gydymo, didesnio sergamumo, dėl to padidėjusių išlaidų, mirčių atvejų priežasčių. Nėra tokios bakterijos, kuri nesugebėtų tapti atsparia vienai ar kelioms antimikrobinių medžiagų grupėms. Antimikrobinio atsparumo didėjimas tiesiogiai susijęs su neracionaliu ir gausiu antimikrobinių vaistų vartokimu. Dėl šių priežasčių būtina žinoti, kokie mikroorganizmai pasitaiko dažniausiai, kokioms antimikrobinėms medžiagoms ir jų koncentracijoms yra atspariausi. Darbo tikslas – ištirti roplių burnos mikroflorą ir nustatyti išskirtų mikroorganizmų padermių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. [...].

Įvadas. Otitas – tai ausies uždegimas, kuris skirstomas į išorinį, vidurinį ir vidinį ausies uždegimus. Išorinis ausies uždegimas gali sukelti vidurinės ir vidinės ausies uždegimus. Vidinės ausies uždegimas gali pereiti į galvos smegenų uždegimą, todėl labai svarbu laiku diagnozuoti ir paskirti tinkamą gydymą. Išorinės ausies uždegimas yra dažnas lamų ir šiaurinių elnių susirgimas. Jį sukelia mikroflora, atsiradus ausies epitelio pažeidimams, nusilpus imunitetui. Besaikis ir neracionalus antimikrobinių vaistų vartojimas didina mikroorganizmų atsparumą šiems preparatams. Mikroorganizmų atsparumas antibiotikams yra rimta problema, kurią pripažįsta daugelis valstybių. Pagrįstai nuogąstaujama, kad nesiimant jokių priemonių, galima sulaukti antibiotikų eros pabaigos – dauguma paplitusių mikroorganizmų taps visiškai rezistentiški. Gydymas dažnai turi būti pradedamas anksčiau, negu laboratorija identifikuoja infekciją sukėlusius mikroorganizmus ir nustato jautrumą antimikrobinėms medžiagoms. Šiame darbe aptariamas racionalus antimikrobinių vaistų vartojimas, nustatoma, kokie mikroorganizmai pasitaiko dažniausiai ir kokiems antibiotikams jie jautriausi. [...].