Ruzgailaitė, Gintarė

Background, Objectives: Studies have demonstrated that neo-nates exhibit cortical responses to noxious stimuli, express clear physiological stress reactions. Major challenge – effective pain assessment. There is lack of studies investigating maternal fac-tors influencing neonatal stress and pain responses. This study aimed to identify these factors. Methods: We conducted a prospective quantitative study at the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics (Dec2020–Nov 2021). Term and preterm neonates admitted to the Neonatology Department/NICU were included. Exclusion criteria: neonate endocrine, CNS disorders, treatment with glucocorticoids or analgesics, and dehydration. Data collected: neonate's vitals, demographics, PIPP score, mothers’ medical history. Newborn salivary cortisol and melatonin were measured via ELISA before and 30 minutes after venipuncture or heel prick. Statistical analysis performed with SPSS 29.0. p value < 0.05 considered significant. Results: 98 newborns included in the study, 63.3% born on term. 68.4% of birth – natural. Half of women < 30 y.o. (median29 years, IQR26-33). 73.5% had pathology during pregnancy, 62.2% had medical anesthesia/pain management during labor. Higher melatonin in newborns born via CPO post NICU procedure(p = 0.028). Newborns from mothers who had any pathology during pregnancy were 12.6x more likely to have higher cortisol before heel-lance procedure (p = 0.021). The method of delivery negatively correlated with pre-procedure cortisol concentration(p = 0.035, p = 0.068). Maternal harmful habits increase melatonin concentration 6.319x after the heel-lance prick. Pain relief during labor and harmful maternal habits were associated with difference in melatonin concentration before and after the heel-lance procedure (p = 0.005, p = 0.002). Neonates born via CPO had higher melatonin after NICU procedure (p = 0.028). Conclusion: We observed that neonatal stress and pain responses are significantly influenced by maternal factors, including maternal health, delivery method, and maternal behaviors.

Background, Objectives: Neonates, especially preterm infants in the NICU, undergo numerous procedures that may cause discomfort or pain. There is limited research on factors influencing neonatal stress and pain responses. This study aimed to identify factors in newborns associated with increased neonatal pain. Methods: We conducted a prospective quantitative study at the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics (Dec2020–Nov 2021). Term and preterm neonates admitted to the Neonatology Department/NICU were included. Exclusion criteria: endocrine, and CNS disorders, treatment with glucocorticoids or analgesics, and dehydration. Data collected: neonates’ vitals, demographics, PIPP score, physiological parameters. Salivary cortisol and melatonin were measured via ELISA be-fore and 30 minutes after venipuncture or heel prick. Statistical analysis performed with SPSS 29.0. p value < 0.05 considered significant. Results: In total 98 newborns were included in the study,63.3% were term, 30 – treated in NICU. 68.4% of birth – natural, 9.2% had congenital malformations. Preterm neonates had greater increases in heart and respiratory rates during procedures (p < 0.001, p = 0.005), higher pre-procedural PIPP scores (p < 0.001), it remained similar after procedure. Females tended to have lower SpO2 before and after the procedure(p = 0.059, p = 0.057). Higher RR before, after the procedure associated with congenital abnormalities (p = 0.016, p = 0.050).Cortisol was higher in premature newborns after venipuncture(p = 0.039), also they had higher cortisol difference after NICU procedure (p = 0.039). Females had higher cortisol before procedure in NICU (p = 0.009). Congenital abnormalities associated with greater cortisol difference during heel-lance (B = 29.583,p = 0.039), lower gestational age – with higher cortisol difference in NICU procedures(p = 0.041). Neonatal sepsis was negatively correlated with melatonin concentration (p = 0.025).Conclusion: We observed that prematurity, congenital conditions, and neonatal sepsis are associated with heightened physiological and hormonal stress and pain responses.

Osteosintezė intramedulinėmis elastinėmis stabiliomis vinimis (OIESV) yra aukso standartas gydyti vaikų ilgųjų kaulų lūžius. Literatūros šaltinių duomenimis, šlaunikaulio ir blauzdikaulio diafizių lūžių atvejais bendras komplikacijų dažnis siekia atitinkamai 50 ir 30 procentų. Tinkamas implanto pasirinkimas ir techninių rekomendacijų laikymasis gali šiuos skaičius reikšmingai sumažinti. Per ilgų implantų galų sukeltos komplikacijos yra vienos iš dažniausių po OIESV. Jų dažnis gali būti sumažintas trumpinant galus iki 2 cm ir prišliejant juos prie metafizės. Gijimo, kampinių poslinkių ir galūnių ilgio skirtumų komplikacijų dažniai gali būti sumažinti renkantis 40 proc. ir daugiau intramedulinio kanalo užimančius implantus. Daugiau nei 400 kontūruoti implantai geriau laiko kaulinių fragmentų poziciją. Vinis turėtų būti šalinama, kai rentgenogramose nematyti lūžio linijos, o aplink lūžio vietą matomas susiformavęs kaulinis rumbas. Taip bus išvengta pakartotino lūžio. Veiksmų, galinčių dar labiau pakenkti minkštiesiems audiniams mažinimas, ir repozicija uždaru būdu gali padėti sumažinti raumenų ankštumo sindromo ir infekcijų dažnius.

Pachidermodaktilija yra reta gerybinė fibromatozė, pasireiškianti jungiamojo audinio proliferacija proksimalinių interfalanginių plaštakos sąnarių srityje. Ši patologija vaikystėje dažnai painiojama su sąnarius pažeidžiančiomis ir deformuojančiomis uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip juvenilinis idiopatinis artritas. Viena iš priežasčių, sukeliančių pachidermodaktiliją, gali būti nuolatinis ir nenutrūkstamas pirštų minkštųjų audinių dirginimas ir traumavimas. Šiai patologijai diagnozuoti paprastai pakanka tik klinikinio ištyrimo. Kadangi tai gerybinė, neprogresuojanti liga, pirmiausia rekomenduojama vengti mechaninio traumavimo. Yra duomenų, kad vitaminas D turi antifibrotinį efektą ir gali būti naudojamas kai kurių fibrozinių ligų gydyme. Šio tyrimo tikslas – supažindinti gydytojus su viena iš retų, gerybinių, tačiau sąnarių deformaciją galinčių sukelti patologijų, siekiant išvengti diagnostinių klaidų ir nereikalingo medikamentinio gydymo.