Juškienė, Martyna

SANTRAUKA Gertrūda Dagytė. Baigiamasis magistro darbas „Hipofizės neuroendokrininių navikų klinikiniai ypatumai ir taikyto gydymo rezultatai 2020–2023 m.“ Tyrimo tikslas. Įvertinti hipofizės neuroendokrininių navikų (PitNET), diagnozuotų 2020–2023 m. LSMUL KK Neurochirurgijos ir Endokrinologijos klinikose, klinikinius ypatumus ir gydymo rezultatus. Uždaviniai. 1. Įvertinti pirminių ir pakartotinių endoskopinių transfenoidalinių operacijų skaičiaus kitimo tendencijas pacientams, gydytiems LSMUL KK dėl PitNET tiriamuoju laikotarpiu. 2. Išanalizuoti pacientų pasiskirstymą pagal PitNET dydį, lytį ir histopatologinius ypatumus. 3. Nustatyti ikioperacinių ir ankstyvųjų pooperacinių komplikacijų dažnį pacientams, kuriems taikytas chirurginis gydymas. 4. Įvertinti prognostinius veiksnius, lemiančius endokrinines išeitis ir ligos recidyvo riziką po chirurginio gydymo. Tyrimo metodika. Retrospektyvinis tyrimas, vykdytas 2024 m. sausio–2025 m. birželio mėnesiais, apėmė 98 pacientų, gydytų LSMUL KK Endokrinologijos ir Neurochirurgijos klinikose nuo 2020 iki 2023 m., duomenis. Remiantis pacientų stacionarinėse kortelėse pateikta informacija, buvo analizuojamos demografinės, klinikinės, hormoninės ir histologinės charakteristikos, pasitelkiant programinę įrangą „IBM SPSS Statistics 29.0.2.0“. Nepriklausomų imčių analizei taikytas Mano-Vitnio kriterijus, o kokybiniams kintamiesiems – chi kvadrato arba Fišerio kriterijai. Statistinio reikšmingumo lygmuo: p < 0,05. Tyrimo rezultatai. Tiriamuoju laikotarpiu dėl PitNET operuoti 98 pacientai: 82 (83,7 %) pirmą kartą ir 16 (16,3 %) pakartotinai dėl naviko recidyvo. Daugiausia endoskopinių transfenoidalinių operacijų atlikta 2021 m., tačiau pasiskirstymas pagal metus statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p = 0,69). Daugumą gydytų navikų sudarė makroadenomos – 69,5 % pirminės ir 50 % pakartotinės chirurginės intervencijos atvejų. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp chirurginės intervencijos pobūdžio ir naviko dydžio (p = 0,01). Didžioji dalis navikų pasižymėjo vieno hormono raiška. Pirminių operacijų grupėje dvigubos hormonų ekspresijos navikai nustatyti 28,6 % moterų ir 12,5 % vyrų, o recidyvinių operacijų atvejais – 6,25 % vyrų. Pacientų lytis neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos hormonų raiškos pasiskirstymui (visais atvejais p > 0,05). Pacientų, kuriems atliktos pakartotinės PitNET operacijos, klinikinių simptomų trukmė iki gydymo buvo statistiškai reikšmingai ilgesnė nei pirmą kartą operuotų pacientų (p < 0,001). Priešoperacinius simptomus nurodė 96,3 % pacientų, kuriems buvo atlikta pirminė, ir 93,7 % – pakartotinė chirurginė intervencija. Simptomų pasireiškimo dažnis tarp grupių buvo panašus, išskyrus pusiausvyros sutrikimus, kurie dažniau pasireiškė recidyvų grupėje (p < 0,001). Ankstyvosios pooperacinės komplikacijos dažniau pasitaikė esant makroadenomoms, tačiau šis skirtumas nei pirminių, nei pakartotinių operacijų atveju nebuvo statistiškai reikšmingas (atitinkamai p = 0,29 ir p = 0,51). Bendras pooperacinių komplikacijų pasireiškimo dažnis nebuvo susijęs su operacijos tipu (p > 0,05), tačiau mirtingumas statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė po chirurginio recidyvų gydymo (p = 0,02). Pooperacinės hospitalizacijos trukmė tarp pirminių ir pakartotinių operacijų pacientų buvo panaši (p = 0,59). PitNET recidyvai dažniausiai pasireiškė per pirmuosius 5 m. po paskutinės operacijos (50 % atvejų). Laikotarpis nuo paskutinės transfenoidalinės operacijos iki recidyvo svyravo nuo 1 iki 18 m. (vid. 7,2 ± 5,8 m.). Statistiškai reikšmingų veiksnių, lemiančių pooperacines endokrinines išeitis ar naviko recidyvą, nenustatyta. Naviko augimo kryptis nebuvo statistiškai susijusi su recidyvo dažniu (visais atvejais p > 0,3). Vis dėlto pastebėtos kelios reikšmingos tendencijos: pacientai, pirmą kartą operuoti būdami jaunesni nei 41 metų, turėjo mažesnę recidyvo riziką (OR = 0,21), tačiau šis ryšys nebuvo statistiškai reikšmingas (p = 0,076). Aukštas Ki-67 indeksas (> 3 %) buvo susijęs su trumpesniu laikotarpiu iki naviko atsinaujinimo, tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Išvados. 1. Tiriamuoju laikotarpiu LSMUL KK dėl PitNET operuoti 98 pacientai: 82 pirmą kartą ir 16 pakartotinai. Daugiausia operacijų atlikta 2021 m., mažiausiai 2020 m., tačiau jų pasiskirstymas pagal metus statistiškai nesiskyrė (p = 0,69). 2. Dauguma navikų buvo makroadenomos (69,5 % (n = 57) pirminių ir 50 % (n = 8) pakartotinių operacijų atvejų). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp chirurginės intervencijos pobūdžio ir naviko dydžio (p = 0,01). Abiejose grupėse vyravo moterys, o navikai dažniausiai buvo monohormoniniai. Lytis neturėjo įtakos hormonų raiškos tipui (p > 0,05). 3. Pooperacinių komplikacijų dažnis tarp grupių nesiskyrė (p = 0,65), nors po pirminių operacijų dažnesnis buvo hipopituitarizmas, o po pakartotinių – likvorėja. Mirtingumas statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė po chirurginio recidyvų gydymo (p = 0,02). 4. Recidyvai dažniausiai pasireiškė per pirmus 5 m. Naviko augimo kryptis, amžius, invazija, Ki-67 ar TP53 raiška neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos recidyvo ar endokrininių išeičių rizikai (visi p > 0,05), tačiau stebėtos tendencijos rodo galimą ryšį tarp vyresnio amžiaus ir aukštesnio Ki-67.