Lithuanian University of Health Sciences Research Management System (CRIS)





Use this url to cite researcher: https://hdl.handle.net/20.500.12512/246848
Now showing 1 - 3 of 3
  • Item type:Publication,
    Siuvimo medžiagų pasirinkimo reikšmė ortopedinėje chirurgijoje
    [The importance of suture material selection in orthopedic surgery]
    journal article[2026][S4][M001][4]; ; ;
    Skrupskelytė, Emilija
    ;
    ;
    Tarasevičius, Šarūnas
    Sveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe, 2026-05-15, vol. 36, no. 3, p. 77-80

    Klubo ir kelio sąnario endoprotezavimas – dažnos ortopedinės operacijos, kurių skaičius nuolat didėja. Vienas reikšmingiausių ir daug laiko užimančių operacijos etapų – pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas, kurio sėkmė ir efektyvumas priklauso nuo pasirinktos siuvimo medžiagos ir technikos. Tikslas. Įvertinti skirtingų siuvimo medžiagų įtaką siuvimo greičiui, pooperacinėms komplikacijoms, pacientų pasitenkinimui ir pooperacinei priežiūrai, atliekant pirminį chirurginį žaizdos sutvarkymą kelio ir klubo endoprotezavimo operacijos metu. Metodai. Atrinkti ir išanalizuoti naujausi moksliniai straipsniai, rasti duomenų bazėje PubMed. Rezultatai. Apžvelgta naujausia mokslinė literatūra apie siuvimo medžiagos pasirinkimo reikšmę ortopedinėje chirurgijoje. Nustatyta, kad absorbuojami dantytieji siūlai leidžia reikšmingai sutrumpinti žaizdos užvėrimo laiką, palengvina pooperacinę priežiūrą bei pagerina rando estetinį vaizdą. Nors bendras komplikacijų dažnis naudojant dantytuosius ir tradicinius siūlus nesiskiria, kabės siejamos su didesne infekcijų rizika. Minėti aspektai ypač svarbūs riboto judumo ar užmiestyje gyvenantiems pacientams. Išvados. Tinkamai parinktos siuvimo medžiagos gali pagerinti gydymo efektyvumą ir sumažinti komplikacijų riziką.

      28
  • conference output[2026][T1e][M001][2];
    10th International Health Sciences Conference IHSC : March 5th-6th, 2026 : Abstract book / Edited by Beatrice Ziulyte, Karina Zerr, Gabija Varkuleviciute & Ignas Jusis, 2026-03-05, p. 346-347

    Introduction Dislocation of the meniscal bearing is a well-recognized complication of medial Oxford unicompartmental knee arthroplasty (UKA) with a mobile design [1]. In Oxford UKA, the polyethylene meniscal bearing mimics the native meniscus; however, this design carries a risk of bearing dislocation [2]. Bearing dislocation occurs in approximately 0.6–4.0% of Oxford UKAs, but recurrent cases requiring multiple revisions remain uncommon [3,4]. Case Presentation A 52-year-old woman underwent right medial Oxford UKA for isolated medial compartment osteoarthritis with a 4-mm polyethylene meniscal bearing. Intraoperative soft-tissue balance was satisfactory in flexion and extension, with flexion to 110°. Three months postoperatively, after squatting, she developed acute knee pain and loss of extension. Radiographs showed medial bearing dislocation, and a bearing exchange to a 5-mm bearing was performed. The ACL was clinically intact with no definite ligament injury on clinical assessment. Five months after the first bearing exchange, she presented again with recurrent severe knee pain and functional impairment. Repeat radiographs confirmed recurrent medial dislocation, and a second bearing exchange was undertaken, upsizing to a 7-mm bearing after reassessment of valgus laxity and flexion–extension balance. Serial radiographs showed well-fixed femoral and tibial components with appropriate alignment. Postoperatively, stability and function were restored. Discussion Medial meniscal bearing dislocation after Oxford UKA is multifactorial and associated with ligament attenuation and flexion instability [3]. In our case, dislocation occurred during deep flexion; both episodes were medial despite a clinically intact ACL and no clear ligament injury on clinical assessment, making an anteroposterior instability mechanism less likely and supporting a soft-tissue laxity or flexion-gap mechanism [3,5]. This highlights the importance of reassessing valgus laxity and bearing tracking at the first bearing exchange to guide appropriate bearing selection and reduce the risk of recurrent dislocation [3,6]. Conclusions Isolated bearing exchange is reasonable when femoral and tibial components are well fixed and appropriately aligned. Recurrent medial dislocation should prompt reassessment for instability, including possible ligamentous laxity.

      9  6
  • conference paper[2025][T1e][M001][3]; ;
    17-asis Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos suvažiavimas : 2025 m. balandžio 10–11 d. Vilnius, Lietuva : Tezių knyga, 2025-04-10, p. 21-23

    Temos aktualumas Sąnarių endoprotezavimo operacijos, yra vienos dažniausiai atliekamų ortopedinių procedūrų. Tikimasi, kad šių procedūrų poreikis iki 2030 m. padidės dar keturis kartus. Po sėkmingai atliktos endoprotezavimo operacijos sumažėja skausmas, pagerėja atliekama funkcija bei gyvenimo kokybė. Literatūros duomenimis teigiami pokyčiai 5-erių metų laikotarpyje nustatomi 86,04 % pacientų po klubo endoprotezavimo operacijos ir 79,91% kelio endoprotezavimo operacijos. Reabilitacijos procesų optimizavimas yra sritis, kurios tobulinimas ir nagrinėjimas turi didelę reikšmę pacientų gyvenimo kokybės gerinimui ir atsistatymui po sąnarių endoprotezavimo operacijų. Reabilitacijos metodų supratimas efektyviai pagerina pacientų gyvenimo kokybę bei pasitenkinimą pooperaciniu rezultatu. Reabilitacijos tikslas po sąnarių endoprotezavimo operacijų yra pagerinti ir atkurti galūnės ir kūno funkcijas ir judesius. Reabilitacija dažniausiai pradedama iškart po operacijos. Reabilitacijos metu siekiama kontroliuoti skausmą, bei atliekant pusiausvyros, koordinacijos pratimus bei funkcines treniruotes, pacientą tikslingai gražinti prie įprastos veiklos. Po sąnarių endoprotezavimo operacijų Lietuvoje dažniausiai taikoma stacionarinė reabilitacija. Tuo tarpu kitose šalyse, greičiausiai dėl didelių kaštų, pacientams vis dažniau siūloma ambulatorinė reabilitacija, kuri, remiantis tyrimais, gali užtikrinti panašų efektą kaip ir stacionarinė. Ambulatorinės reabilitacijos pagrindiniai pranašumai yra mažesnės gydymo išlaidos, o individualus darbas su kiekvienu pacientu leidžia tiksliau įvertinti paciento būklę ir efektyviau įgyvendinti reabilitacijos tikslus. Tačiau dar atlikta nepakankamai klinikinių studijų, kurios įrodo, kad ambulatorinė reabilitacija yra žymiai efektyvesnė už stacionarinę. Darbo tikslas (-ai) Įvertinti ir palyginti stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos efektyvumą pacientams po klubo ir kelio endoprotezavimo operacijų. Tyrimo metodai Prospektyviame tyrime analizuojami pacientų, kuriems atlikta klubo arba kelio EP operacija stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos rezultatai, KOOS (knee injury and osteoarthritis score) arba HOOS (hip injury and osteoarthritis score) anketas užpildant prieš operaciją ir po reabilitacijos. Statistinė anketų duomenų analizė atlikta SPSS 23.0 programa ir SAS statistine programine įranga, statistiškai reikšmingais laikomi rezultatai, kai p<0.05. Rezultatai Gautos 109 anketos po klubo ir 83 po kelio sąnario EP operacijos. Vertintas rezultato pokytis 5-iose klausimyno subskalėse. Po klubo EP ir stacionarinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis buvo 55 (SD 18), simptomų – 43 (SD 20), kasdienės funkcinės veiklos – 48 (SD 19), sportinės veiklos – 55 (SD 26), gyvenimo kokybės – 59 (SD 23). Po klubo EP ir ambulatorinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis – 55 (SD 16), simptomų – 43 (SD 20), kasdienės funkcinės veiklos – 50 (SD 17), sportinės veiklos – 64 (SD 19), gyvenimo kokybės – 62 (SD 22). Po kelio EP ir stacionarinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis buvo 32 (SD 20), simptomų – 29 (SD 16), kasdienės veiklos – 32 (SD 19), sportinės veiklos – 29 (SD 31), gyvenimo kokybės – 34 (SD 22). Po kelio EP ir ambulatorinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis – 29 (SD 26), simptomų – 22 (SD 19), kasdienės funkcinės veiklos – 29 (SD 22), sportinės veiklos – 29 (SD 33), gyvenimo kokybės – 35 (SD 27). Išvados, rekomendacijos

    1. Po klubo sąnario EP po abiejų tipų reabilitacijos sumažėjo skausmas ir varginę simptomai, pagerėjo kasdienės funkcijos, sportinė veikla ir gyvenimo kokybė. 2. Po kelio sąnario EP po abiejų tipų reabilitacijos sumažėjo skausmas ir varginę simptomai, pagerėjo kasdienės funkcijos, sportinė veikla ir gyvenimo kokybė. 3. Lyginant ambulatorinės ir stacionarinės reabilitacijų efektyvumą po kelio ir klubo EP operacijų nei vienoje klausimyno subskalėje statistiškai reikšmingo skirtumo negauta. Rekomendacijos: 1. Remiantis gautais rezultatais, pacientams po klubo endoprotezavimo operacijos rekomenduojama rinktis ambulatorinę reabilitaciją. Nors statistiškai reikšmingo ambulatorinės reabilitacijos pranašumo prieš stacionarinę nenustatyta, tačiau analizuotų straipsnių duomenys rodo, kad ambulatorinės reabilitacijos medicininiai kaštai yra gerokai mažesni. 2. Remiantis gautais rezultatais, po kelio endoprotezavimo operacijos taip pat rekomenduojama rinktis ambulatorinę reabilitaciją. Nors statistiškai reikšmingo pranašumo prieš stacionarinę reabilitaciją neaptikta, tačiau analizuotų straipsnių duomenys rodo, kad ambulatorinės reabilitacijos medicininiai kaštai yra gerokai mažesni.
      41