Panceraitė, Lina

Nutukimas - viena aktualiausių dabartinės visuomenės problemų, neigiamai veikianti daugelį organizmo sistemų ir trikdanti sergančiojo šia liga gyvenimo kokybę, darbingumą bei trumpinanti gyvenimą. Tai - metaboliškai aktyvi ir recidyvuojanti liga, kurios metu kūno masė didėja riebalinio audinio sąskaita. Nutukimą kaip ligą Amerikos medicinos asociacija oficialiai pripažino 2013 metais. Nutukimas pastaruoju metu yra labiausiai aptarinėjama tema tiek medicinos, tiek plačiojoje visuomenėje. Kalbant apie nutukimą, dažnai ši būklė siejama su asmeniniu kaltės priskyrimu: „reikia tik noro“, „reikia suimti save į rankas“ ir t. t. Įvairiais istoriniais laikotarpiais požiūris į žmogaus kūno formas keitėsi nuo Rubenso tipo moterų iki anoreksinių mados manekenių formų. Menamų kūno formų standartų neatitinkantis žmogus gali būti pavadintas putliu, stambiu, apkūniu, didelio dydžio ar net storuliu ar apsileidusiu. Medicinos bendruomenėje vyrauja terminai: antsvoris, hipotalaminis, pilvinis, centrinio tipo, kušingoidinis, morbidinis nutukimas ir kt. Nutukimas turi kompleksines pasekmes - skatina lėtines ligas, galinčias sutrumpinti žmogaus amžių 10-15 metų. Per pastaruosius 5 dešimtmečius nutukimo paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei 3 kartus, ir dabar tai įvardijama kaip nutukimo pandemija. Klinikinėje praktikoje nustatomos įvairiausios nutukimo priežastys - nuo genetinių (Prader-Willi sindromas, Aistrom sindromas, LEPR (leptino receptoriaus) ar LEP (leptino) geno mutacijos ir kt.), endokrininių (hipotirozė, hiperkorticizmas, hipogonadizmas ir kt.) iki valgymo priklausomybių. Skirtingos yra ir nutukusių kūno formos bei kūno kompozicija. Todėl kūno masės indeksas (KMI) klinikiniu požiūriu jau nebetenka prasmės. KMI tikslinga naudoti populiaciniams, palyginamiesiems tyrimams. Statistiniais duomenimis (HIS Lietuva, Eurostat, 2019-2022 m.), pagal KMI nutukusių suaugusių Lietuvoje buvo 21-23 proc. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. suaugusiųjų Lietuvoje turi antsvorio ar yra nutukę. Tai - tik statistika, neatspindinti konkrečios individo būklės. 2025 m. pasaulio 58 ekspertų grupė, atstovaujanti įvairioms medicinos specialybėms ir šalims, išanalizavo turimus įrodymus ir, pritarus 75 medikų ir pacientų organizacijoms, rekomendavo klasifikaciją, kurioje išskiriamas ikiklinikinis ir klinikinis nutukimas. Pagal epidemiologinius ir klinikinius duomenis, nutukimas susijęs su daugiau nei 200 skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų. [...]

Kušingo sindromas - reta endokrininė liga, pasireiškianti padidėjusia endogeninio arba egzogeninio kortizolio sekrecija. Ilgalaikis kortizolio perteklius lemia daugelio organizmo sistemų - kaulų, metabolinės, širdies ir kraujagyslių, imuninės bei reprodukcinės - funkcijos sutrikimus. Ši būklė sukelia hiperkoaguliacinę būseną, didinančią veninės tromboembolijos riziką, kuri yra net 10-20 kartų didesnė nei bendrojoje populiacijoje. Tromboprofilaktikos taikymas Kušingo sindromu sergantiems pacientams yra būtinas, siekiant sumažinti komplikacijų dažnį, pagerinti gydymo rezultatus ir sumažinti mirtingumą. Ankstyvas rizikos veiksnių nustatymas bei individualizuota profilaktika yra svarbūs sėkmingo šių pacientų gydymo komponentai. Šiame straipsnyje apžvelgiamos 2025 m. tarptautinės Delphi grupės sutarimo rekomendacijos dėl veninės tromboembolijos profilaktikos esant Kušingo sindromui. Iki šiol nebuvo oficialių, įrodymais pagrįstų tarptautinių rekomendacijų šia tema.

Žmogaus skeletas - unikali, nuolat atsinaujinanti sistema, atliekanti ir struktūrines, ir metabolines funkcijas. Kaulinio audinio metabolizmą užtikrina specializuotos kaulinės ląstelės, kurios veikia priklausomai nuo hormonų aktyvumo. Kaulinio audinio apykaitoje dalyvauja daugiau kaip 10 skirtingų hormonų, lytiniai hormonai - vieni iš svarbiausių. Būtent jų pokyčiai lemia kaulinės masės didėjimą ir nykimą įvairiais moters gyvenimo etapais. Brendimo laikotarpiu kaulinis audinys auga, kaupiama kaulų mineralinė masė, tai svarbu tolesniems moters gyvenimo etapams. Nėštumo metu organizmas natūraliai prisitaiko prie augančio kūdikio poreikių. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu padidėja kalcio absorbcija iš žarnyno, o vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu padidėjęs kalcio poreikis užtikrinamas per padidėjusią kalcio rezorbciją iš kaulų. Po menopauzės, dėl estrogeną mažėjimo įsivyraujant kaulinio audinio rezorbcijai, kaulinė masė sparčiai mažėja, didėja rizika įvykti lūžiams. Kaulinį audinį taip pat veikia ir aplinkos veiksniai, gretutinės ligos, vartojami medikamentai. Siekiant kaulinio audinio sveikatos vyresniame amžiuje, pastangos jį stiprinti ir išlaikyti turėtą prasidėti jau vaikystėje. Raktas į tvirtus kaulus: subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas, vitamino D ir kalcio suplementacija, priklausomai nuo moters gyvenimo periodo.

Piktybinių navikų sukelta hiperkalcemija yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti tikslios diagnostikos ir neatidėliotino gydymo. [...].

Endocrinopathies are one of the most common side effects induced by immunotherapy. The side effects result from the activation of immune system, which affects not only cancerous but also healthy body cells. In most cases, only one endocrinopathy occurs, but in our presented case we describe multiple endocrinopathies that occurred to a one person. 53-years-old male patient was referred to the Emergency department due to severe hyperglycemia (37.13 mmol/l) and the following symptoms: frequent urination, thirst, general weakness. New-onset diabetes was diagnosed and the patient was admitted to the Department of Endocrinology. After clarification of past medical history oncological disease emerged. In 2013, metastatic right kidney cancer was diagnosed (the tumor was spread to the lungs), the right nephrectomy was performed. Histopathological analysis confirmed clear cell renal cell carcinoma (ccRCC, pT3aG3). Systemic therapy with Sunitinib has been initiated. During the course of treatment, in 2016, hypothyroidism appeared, LT4 treatment was necessary. In 2020, for the reason of disease progression, immunotherapy with nivolumab, as a second line treatment, was initiated and stereotactic radiotherapy for paraaortic lymph nodes was applied. In the Department of Endocrinology, for the treatment of newly diagnosed diabetes mellitus intensive insulin therapy was chosen (HbA1c 18.7%, anti-IA2 1.0k U/l, n 0-7.5k U/l, anti-GAD 0.57k U/l, n 0- 5; suspected immunotherapy-induced autoimmune diabetes mellitus). Depending on the patient medical history, was decided to consider other possible immunotherapy-induced endocrinopathies. After additional investigation hypopituitarism, secondary adrenal insufficiency was confirmed (ACTH 0.4 pmol/l, n 1.63-14.15, morning cortisol 47.1 nmol/l, n 147-726). Hydrocortisone replacement the rapywas started immediately. Repeated blood tests revealed low levels of testosterone (T 2.22/3.23, n 9.08-30.1). The patient completed an international index of erectile function (IIEF) questionnaire and was diagnosed with mild to moderate erectile dysfunction. Mixed hypogonadism was confirmed (hypogonadism due to hypothalamic/pituitary and testicular dysfunction; LH 4.0 IU/I n 1.7-11.2, FSH 10.2 IU/I n 2.1-18.6), testosterone replacement therapy was prescribed. During inpatient treatment, headache and visual disturbances appeared. In assessing the course of the disease, tests results, despite the fact that no changes in the pituitary gland were seen after MRI, hypohysitis was diagnosed. The patient was discussed at multidisciplinary team meeting and it was decided that after adjusting the patient’s condition, immunotherapy can be resumed, continuing the active follow up at the Department of Endocrinology. It is very important to monitor patients throughout and after the treatment of immunotherapy for possible side effects that can lead to serious, life-threatening complications if not diagnosed in time.