Šliaužys, Viktoras
Item type:Publication, book[2023][K2b][M001][1008]; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Kaunas : [Medicininės informacijos centras], 2023-10-12Algoritmas (lot. algorismus
297 Item type:Publication, journal article[2022][S6][M001][3]; Lietuvos gydytojo žurnalas. Kaunas : Medicinos spaudos namai, 2022, Nr. 9 (150)., 2022-12-21, p. 22-24.6,3 proc. cukriniu diabetu (CD) sergančių pacientų susiduria su trofikos sutrikimais pėdose [1].
9 Item type:Publication, [Limb revascularisation on diabetic neuropathy]research article[2022][S5][M001][6]; ; Lietuvos endokrinologija. Kaunas : Medicininės informacijos centras, 2022, t. 30, Nr. 1,2., 2022-08-22, p. 34-39.Tikslas. Apžvelgti esamą literatūrą apie išeminės galūnės kraujotakos atstatymo įtaką diabetinės polineuropatijos simptomams ir periferinių nervų laidumui sergantiems cukriniu diabetu (CD). [...].
128 Item type:Publication, journal article[2021][S6][M001][3]; Lietuvos gydytojo žurnalas. Kaunas : Medicinos spaudos namai, 2021, Nr. 3(134)., 2021-05-18, p. 18-20.13 Item type:Publication, book[2019][K2b][M001][403]; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Algoritmas (lot. algorismus
402 Item type:Publication, conference paper[2018][T1c][M001][1]; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Lietuvos endokrinologija : [mokslinė konferencija „Nutukimas: sprendimų beieškant“ : tezės : 2018 m. gegužės 25 d., Kaunas] / Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinika ir Endokrinologijos institutas. Lietuvos endokrinologų draugija. Kauno endokrinologijos mokslų klubas. Kaunas : Medicininės informacijos centras, 2018, t. 26, Nr. 1., 2018-05-25, p. 5-5.Tikslas: palyginti galūnių amputacijų aukštį prieš ir po diabetinės pėdos multidisciplininės komandos (DP MDK) įkūrimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose (LSMUL KK). Metodai: Retrospektyvinė 2012-2016 metais atliktų apatinių galūnių amputacijų Kauno apskrityje (570 000 gyventojų, diabeto paplitimas ~ 4%) analizė. Duomenys buvo surinkti iš 6 ligoninių, įskaitant LSMUL KK, kur 2014 m. buvo įkurta diabetinės pėdos multidisciplininė komanda (DP MDK). 2014 m. duomenys nebuvo įtraukti į išsamią analizę (DP MDK įkurta 2014 m. rudenį). Amputacijos buvo suskirstytos į aukštas (virš kulkšnies) ir žemas (žemiau kulkšnies). Analizuojant duomenis buvo naudojamasi aprašomąja statistika ir (dviejų komponentų) logistine regresine analize. Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-564. Rezultatai: 2012-2016 metais atliktos 1511 apatinių galūnių amputacijų, iš jų 455 (30,11%) – cukriniu diabetu (CD) sergantiems pacientams. Dauguma amputacijų, atliktų CD sergantiems pacientams buvo aukštos (256 atvejai - 56,26%, palyginti su 199 atvejais - 43,74% žemų, p<0,05). Amputacijų dažnis buvo reikšmingai didesnis vyrų grupėje: žemos amputacijos 143 (71,86%) vyrams vs. 56 (28,14%) moterims; aukštos - 152 (59,37%) vyrams vs. 104 (40,63%) moterims (p<0,05). 90,33% amputacijų (411 atvejų) buvo atlikta pacientams sergantiems 2 tipo CD, jiems dažnesnės aukštos amputacijos (244 aukštos ir 167 žemos), o 1 tipo CD sergantiems pacientams dažnesnės žemos amputacijos (32 žemos ir 12 aukštų). Mūsų tyrime amputacijų aukščiui HbA1c reikšmė (p=0,59), kūno masės indeksas (p=0,69), CD trukmė (p=0,35), CD gydymo būdas (p=0,57) ar anksčiau atliktos amputacijos (p=0,96) įtakos neturėjo. Palyginus du laikotarpius (2012-2013 m. su 2015-2016 m.) pastebėta, kad Kauno apskrityje reikšmingai (p <0,05) padidėjo žemų amputacijų skaičius: nuo 50 (31,65%) [...].
14 Item type:Publication, conference paper[2017][T2][M001][3]; ; Jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų konferencija [69-oji] – JMTK : tezių knyga 2017 : [2017 m. gegužės 17-19 d., Kaunas] / Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Studentų mokslinė draugija (SMD) ; [Sudarė : Tadas Vanagas, Artūras Jacinavičius]. Kaunas : Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų mokslinė draugija, 2017., 2017-05-17, p. 119-121.Įžanga Drenai dažnai naudojami po kraujagyslių operacijų.[1] Jų atnešamą naudą ne visada galima aiškiai apibrėžti, o galima žala dažnai lieka nepakankamai įvertinama{2,3]. Dažniausiai drenai naudojami siekiant sumažinti kraujo ar skysčio sankaupos susidarymą. Deja, drenai gali tapti infekcijos vartais ir prailginti pacientų gijimą[4]. Siekiant geresnių rezultatų po apatinės galūnės kraujagyslių operacijų tikslinga išsamiai įvertinti drenavimo įtaką[5]. Tikslas Išsiaiškinti drenavimo po femoropoplitinio šuntavimo operacijų įtaką pooperaciniam laikotarpiui ir rezultatams. Uždaviniai 1. Įvertinti drenavimo įtaką pooperacinei edemai ankstyvuoju ir vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. 2. Nustatyti drenavimo įtaką žaizdos gijimui ir infekcijos atsiradimui. 3. Ištirti drenavimo svarbą subjektyviems pooperaciniams pacientų patyrimams. 4. Įvertinti, ar drenavimas turi teigiamos įtakos kraujotakos pagerėjimui ankstyvuoju ir vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu.Metodika Tyrimui atlikti išduotas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC–LSMU(B)–28 Perspektyviai tirti LSMUL KK Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos, Kraujagyslių chirurgijos skyriaus pacientai, kuriems buvo atliktas femoropoplitinis šuntavimas 2014 – 2016 metais. Visas operacijas atliko tas pats operatorius. Neįtraukimo kriterijai: pooperacinė šunto trombozė, paciento neatvykimas į konsultaciją. Tyrimo imtį sudarė dvi grupės – pirma (I), kurios pacientams po operacijos drenas įdėtas, antra (II) – pacientai, kuriems drenas nedėtas. Pacientai, kuriems dėti dreną, o kuriems ne – pasirinkti atsitiktiniu būdu (tarsi metant monetą). Pooperacinę edemą vertinome matuodami kojos apimtį 10 cm virš girnelės, [...].
690