Indrašiūtė, Raminta

Introduction Percutaneous transluminal angioplasty (PTA) can be used to ameliorate tissue perfusion in ischemic diabetic feet. Nevertheless, there are concerns about its feasibility and efficiency in the severely ischemic diabetic foot. This case describes a successful diabetic limb preservation after PTA. Case report A 59 years old female patient who was diagnosed with type-II diabetes at age 36 two years ago worked in a garden and was injured. She was diagnosed with bullous erysipelas, ischemic diabetic foot. Her treatment included antibiotic therapy and left leg a.femoralis and a.poplitea sinistra PTA and a.tibialis anterior recanalization and PTA. Aspirin and clopidogrel were used for the prevention of restenosis. Dynamically, the condition was improving, with antibacterial therapy discontinued, however, in 2019.04, she was hospitalized in the Endocrinology department for the left foot finger gangrene with a spread to the pad. On 2020.02 she underwent finger resection and necrotic mass removal. She was given antibiotic therapy unasyn 1.5 g x 4 i/v and sol. vancomycin 1 g x 2 i/v. During the multidisciplinary consilium, it was decided to remove part of I metatarsal bone in the left foot. 2020.03.15 reconstruction and necrectomy of the proximal end of I metatarsal bone in the left foot was performed. Currently, the left foot has an exuding ulcer. Disscusion/conclusions Patients with diabetic foot remains a clinical and surgical challenge for surgeons. Primarily, peripheral revascularization aims to provide sufficient blood flow to relieve rest pain and facilitate skin wound healing. The results of PTA in diabetic patients have improved, with an acceptable limb salvage rate and perioperative mortality. However, even after successful revascularization local wound treatment must be continued and minor amputation might be performed if appropriate to defend limb salvage. As such, PTA can be an effective method for increasing.

Įvadas. Pasaulyje gimdos kaklelio vėžys yra antras pagal dažnumą moterų piktybinis navikas, moterų mirčių nuo vėžio struktūroje jam tenka trečioji vieta. Gimdos kaklelio vėžiu serga apie 1,4 mln. moterų visame pasaulyje, dėl jo miršta apie 239 000 moterų kasmet. Nustatyta, kad pagrindinis gimdos kaklelio vėžiu sukėlėjas yra žmogaus papilomos virusas. Atsižvelgiant į Lietuvos sveikatos programoje įgyvendintas gimdos kaklelio vėžio prevencines priemones, įrodyta, kad masinės atrankos būdu vykdoma prevencinė programa neabejotinai yra viena iš svarbiausių šių dienų ir artimiausios ateities sveikatos apsaugos prioritetų. Darbo tikslas. Išanalizuoti gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos vykdymo aktyvumą bei moterų požiūrį į vykdomą programą. Metodika. Atsitiktinai pasirinktuose pirminės sveikatos priežiūros centruose atlikta kiekybinė anoniminė 25-60 metų grupės moterų anketinė apklausa. Tyrimo imtis – 300 anketų. Gauti rezultatai buvo apdoroti "SPSS v20" programa. Vertinant kokybinių požymių statistinį ryšį, taikytas chi kvadrato (χ²) ir Z kriterijus. Tikrinant statistines hipotezes pasirinkus 0,05 reikšmingumo lygmuo. Rezultatai. Dauguma (99,3 proc.) apklausoje dalyvavusių respondenčių buvo girdėjusios apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Šeimos gydytojas su programa dažniau supažindino vyresnio (45-60 metų) amžiaus moteris. Pagal programą dažniau pasitikrino vyresnio amžiaus moterys, kurios šeimos gydytoją lankėsi du ir daugiau kartų per metus. Kaimo moterys apie programą šeimos gydytojų informuotos rečiau. [...].