Žaltauskas, Algimantas

Nutukimas - viena aktualiausių dabartinės visuomenės problemų, neigiamai veikianti daugelį organizmo sistemų ir trikdanti sergančiojo šia liga gyvenimo kokybę, darbingumą bei trumpinanti gyvenimą. Tai - metaboliškai aktyvi ir recidyvuojanti liga, kurios metu kūno masė didėja riebalinio audinio sąskaita. Nutukimą kaip ligą Amerikos medicinos asociacija oficialiai pripažino 2013 metais. Nutukimas pastaruoju metu yra labiausiai aptarinėjama tema tiek medicinos, tiek plačiojoje visuomenėje. Kalbant apie nutukimą, dažnai ši būklė siejama su asmeniniu kaltės priskyrimu: „reikia tik noro“, „reikia suimti save į rankas“ ir t. t. Įvairiais istoriniais laikotarpiais požiūris į žmogaus kūno formas keitėsi nuo Rubenso tipo moterų iki anoreksinių mados manekenių formų. Menamų kūno formų standartų neatitinkantis žmogus gali būti pavadintas putliu, stambiu, apkūniu, didelio dydžio ar net storuliu ar apsileidusiu. Medicinos bendruomenėje vyrauja terminai: antsvoris, hipotalaminis, pilvinis, centrinio tipo, kušingoidinis, morbidinis nutukimas ir kt. Nutukimas turi kompleksines pasekmes - skatina lėtines ligas, galinčias sutrumpinti žmogaus amžių 10-15 metų. Per pastaruosius 5 dešimtmečius nutukimo paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei 3 kartus, ir dabar tai įvardijama kaip nutukimo pandemija. Klinikinėje praktikoje nustatomos įvairiausios nutukimo priežastys - nuo genetinių (Prader-Willi sindromas, Aistrom sindromas, LEPR (leptino receptoriaus) ar LEP (leptino) geno mutacijos ir kt.), endokrininių (hipotirozė, hiperkorticizmas, hipogonadizmas ir kt.) iki valgymo priklausomybių. Skirtingos yra ir nutukusių kūno formos bei kūno kompozicija. Todėl kūno masės indeksas (KMI) klinikiniu požiūriu jau nebetenka prasmės. KMI tikslinga naudoti populiaciniams, palyginamiesiems tyrimams. Statistiniais duomenimis (HIS Lietuva, Eurostat, 2019-2022 m.), pagal KMI nutukusių suaugusių Lietuvoje buvo 21-23 proc. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. suaugusiųjų Lietuvoje turi antsvorio ar yra nutukę. Tai - tik statistika, neatspindinti konkrečios individo būklės. 2025 m. pasaulio 58 ekspertų grupė, atstovaujanti įvairioms medicinos specialybėms ir šalims, išanalizavo turimus įrodymus ir, pritarus 75 medikų ir pacientų organizacijoms, rekomendavo klasifikaciją, kurioje išskiriamas ikiklinikinis ir klinikinis nutukimas. Pagal epidemiologinius ir klinikinius duomenis, nutukimas susijęs su daugiau nei 200 skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų. [...]

Gydymo sukelta centrinė miego apnėja (GSCMA) – tai pirminio obstrukcinės miego apnėjos (OMA) gydymo metu atsirandanti centrinės kilmės apnėja, diagnozuojama 0,56-21,3 proc. dėl OMA gydomų pacientų. GSCMA atsiradimas ženkliai sumažina OMA gydymo efektyvumą bei pacientų kooperaciją. Tikslas: apžvelgti gydymo sukeltos centrinės miego apnėjos patogenezę, kliniką, diagnostiką ir gydymą. Metodai: literatūros bei duomenų paieška atlikta naudojantis PubMed, SpringerLink, ScienceDirect, Lietuvos akademinės bibliotekos (eLaBa), Google Scholar duomenų bazėmis. Ieškota publikuotų mokslinių tyrimų ir straipsnių apie gydymo sukeltos centrinės miego apnėjos sindromo patogenezę, kliniką, diagnostiką ir gydymą, prioritetizuojant literatūrą anglų ir lietuvių kalbomis, ne senesnę nei 10 metų. Rezultatai. Nors tikslus šio sutrikimo mechanizmas nėra žinomas, manoma, jog GSCMA patogenezėje vyrauja Hering-Breuer refleksas bei padidėjęs chemoreceptorių jautrumas hipokapnijai, kuris aiškinamas atsako kilpos teorija (angl. loop gain) kartu su padidėjusiu CO2 šalinimu, atvėrus viršutinius kvėpavimo takus (VKT) CPAP terapijos metu. GSCMA pasireiškia tipiniais miego apnėjos simptomais jau gydant pacientą pirmojo pasirinkimo OMA gydymu ir diagnozuojama polisomnografijos tyrimo metu. GSCMA gydoma tęsiant CPAP terapiją minimaliu veiksmingu slėgiu arba keičiant CPAP terapiją modernesniais prietaisais (BiPAP ir ASV), gebančiais analizuoti paciento alsavimą ir atitinkamai pakeisti tiekiamos oro srovės slėgį. Šiuo metu GSCMA neturi medikamentinio gydymo. Išvados: 1. GSCMA tai sutrikimas, kai dėl nestabilios centrinės kvėpavimo reguliacijos, padidinto CO2 šalinimo ir plaučių audinio pertempimo CPAP terapijos metu, gydant OMA atsiranda centrinės kilmės apnėjos epizodai. [...].

Vakcinacija yra viena efektyviausių visuomenės sveikatą užtikrinančių priemonių dėl savo saugumo, efektyvumo, prieinamumo bei mažos kainos. Visuomenėje kyla baimių ir abejonių dėl vakcinų saugumo – viena dažniausiai nurodomų yra tariama autizmo ir vakcinavimo sąsaja. Tyrimo tikslas – apžvelgti vakcinų saugumą ir nepasitikėjimo jų saugumu priežastis. Šaltinių paieška vykdyta 2021 m. balandžio-gegužės mėnesiais duomenų bazėse PubMed, Cohrane Libray. Buvo naudojami raktiniai žodžiai ir jų deriniai: vaccine hesitancy, vaccine mechanisms, vaccine safety, vaccine adverse efects. Analizei atrinkti straipsniai, kuriuose aprašomi tyrimai ar jų apžvalgos, susijusios su vakcinų saugumo vertinimu, skiepų atidėliojimo priežasčių analize. Tyrimo rezultatai parodė, kad autizmo ir vakcinavimo sąsajų nenustatyta, o socialinių tinklų debatuose apie vakcinas, dominuoja netiksli, neigiama, klaidinanti informacija. Išvados. Vakcinavimas ir autizmo susirgimai neturi tarpusavio ryšio. Vakcinų keliama baimė yra įsisenėjusi ir gaji visuomenėje, nepaisant ją pagrindžiančių įrodymų nebuvimo.