Jokubauskas, Mantas

Tyrimo tikslas: Nustatyti eventracijų rizikos veiksnius po vidurinės laparotomijos LSMU Chirurgijos klinikoje 2019-2024 metais. Uždaviniai: 1. Nustatyti eventracijų dažnį LSMU Chirurgijos klinikoje po vidurinės laparotomijos. 2. Nustatyti su pacientu susijusius rizikos veiksnius eventracijos atsiradimui. 3. Nustatyti su pagrindine liga susijusius rizikos veiksnius eventracijos atsiradimui. 4. Nustatyti su chirurgu susijusius rizikos veiksnius eventracijos atsiradimui. Metodika: Atliktas retrospektyvinis atvejo-kontrolės tyrimas analizuojant 2019-2024 m. LSMU KK chirurginių operacijų stacionare registravimo žurnalus bei atrinktų pacientų stacionarines ligos istorijas, naudojant Ligoninės informacine sistema (LIS). Išanalizuoti 3402 atvejai, iš kurių atrinkti 135 eventracijos atvejai ir 405 atvejai atitinkantys „kontrolinę“ grupę. Analizuoti pacientų demografiniai duomenys, operacijų protokolai bei dažniausiai literatūroje nagrinėjami eventracijos rizikos veiksniai. Nuasmeninti duomenys buvo sukaupti ir susisteminti „Microsoft Office Excel“ programoje, analizuoti naudojant „IBM SPSS Statistics 31.0.2.0“. Naudoti Shapiro-Wilk, χ² kriterijai bei logistinė regresija. Statistiškai reikšmingais laikyti rezultatai, kai p < 0,05. Tyrimo dalyviai: pacientai, kuriems 2019-2024 m. laikotarpiu buvo atlikta vidurinė laparotomija LSMU KK Chirurgijos klinikoje.
Tyrimo rezultatai: Per tyrimo metu analizuotą laikotarpį iš 3402 vidurinės laparotomijos atvejų, eventracija išsivystė 135 pacientams (3,96 %). Eventracija nepriklauso nuo lyties ir amžiaus. Didžiausią riziką eventracijai kelia nutukimas, rūkymas bei nepalankios prieš- ir pooperacinės paciento būklės: anemija, hipoalbuminemija. Priešoperacinė infekcija eventracijos riziką gali padidinti daugiau nei 4 kartus, o skubi operacija – beveik 3 kartus. Operacinės žaizdos infekcija eventracijos riziką padidina 9 kartus. Eventracijos rizika didėja priklausomai nuo skirtingos lokalizacijos onkologinės ligos: didžiausia – sergant urogenitalinės sistemos onkologinėmis.
Išvados: Eventracijos dažnis po vidurinės laparotomijos LSMU KK Chirurgijos klinikoje siekia 3,96 %. Nustatyta, kad eventracijos rizika didesnė nutukusiems, rūkantiems pacientams bei esant priešoperaciniu laikotarpiu nekoreguotai anemijai, hipoalbuminemijai, infekcijai. Taip pat nustatyta, kad dažniausia patologija, dėl kurios buvo atlikta vidurinė laparotomija, didinanti eventracijos išsivystymo riziką buvo įvairios ūminės būklės: perforacija, ūmus kraujavimas, ūminis žarnų kraujotakos sutrikimas. Onkologinė liga nėra susijusi su didesne eventracijos rizika, tačiau nustatyta, kad atskiros onkologinės ligos turi skirtingą įtaką eventracijoms, iš kurių stipriausią – urogenitalinės sistemos onkologinės ligos. Nustatyta, kad daugiausiai eventracija išsivystė operuojant kasos, kepenų ir tulžies bei krūties chirurgams, tačiau operavusio chirurgo specializacija nėra statistiškai reikšmingai susijusi su eventracijos išsivystymu.