Marčiulionytė, Vita

Objectives The aim of this study was to assess the adherence to epilepsy treatment and to evaluate the associations between demographic and clinical factors, as well as psychological distress, and the level of adherence in adult epilepsy patients. Materials and Methods This cross-sectional study was conducted at the Neurology Clinic of the Lithuanian University of Health Sciences Hospital, Kaunas Clinics in 2024. Adult patients with epilepsy who were receiving antiepileptic drugs (AEDs) were interviewed after they consented. Socio-demographic and clinical data were analysed. Treatment adherence was assessed using eight yes/no questions related to medication use. The ten-item Kessler Psychological Distress Scale (K10) was applied to evaluate symptoms of depression and anxiety. Statistical analyses were performed using Microsoft Excel 2016 and IBM SPSS Statistics version 29.0. Study was approved by Bioethics Committee of Lithuanian University of Health Sciences (2024 - BEC2 – 204). Results Sixty patients (31 women and 29 men), aged 18–80 years, participated in the study. Most (65.0%; n = 39) were diagnosed with epilepsy before the age of 18 years, and 60.0% (n = 36) had been using antiepileptic drugs (AEDs) for more than 10 years. Half of the participants used AED monotherapy (n = 30; 50.0%). The most common AED regimen was twice-daily dosing (n = 54; 90.0%). Seizure remission during the past six months was reported by 51.7% (n = 31). Psychological distress symptoms were experienced by 56.7% (n = 34) of patients, and 23.3% (n = 14) experienced high-level psychological distress. High adherence to AED regimen was observed in 45.0% (n = 27), moderate in 18.3% (n = 11), and low in 36.7% (n = 22) of participants. Forgetfulness was the most frequently reported reason for non-adherence (50.0%; n = 30). Participants most commonly missed the morning dose (38.3%, n = 23). Only a few participants reported other reasons for non-adherence, including poor tolerance to medication (6.7%, n = 4), improved well-being (5%, n = 3), reluctance to take medication (5%, n = 3), and an inconvenient medication schedule (5%, n = 3). Most participants (70.0%; n = 42) did not use any reminder strategies. Higher adherence was more common among men and participants aged >50 years, but these differences were not statistically significant (p > 0.05). Low adherence was more frequent in patients diagnosed before age 18 years, treated with AEDs for more than 10 years, with EEG abnormalities, or experiencing AED-related adverse effects; however, no statistically significant associations were found between adherence level and clinical characteristics of epilepsy or psychological distress (p > 0.05). Conclusions Fewer than half of adult patients with epilepsy reported high adherence to medical treatment, while one-third reported low adherence. Adherence levels were not associated with demographic factors (age, gender, education, employment, area of residence), clinical characteristics of epilepsy (age at onset, duration, seizure type, remission, EEG findings), or psychological distress (anxiety and depression symptoms). Forgetfulness was the most commonly reported reason for non-adherence, with the morning dose most frequently missed. education on the importance of treatment regularity, along with the use of reminder strategies, may help improve adherence to antiepileptic medication.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir astma yra vienos dažniausių lėtinių uždegiminių plaučių ligų. LOPL yra viena iš dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, sukeliančių sisteminius pažeidimus bei komplikacijas, žalojančius visą organizmą, tame tarpe ir akis. LOPL sisteminio uždegimo metu sukelta hipoksija, hiperkapnija bei acidozė pažeidžia periferinius nervus bei regos nervą. Tačiau atsiranda ir vis daugiau studijų, tyrinėjančių šių plaučių ligų ir jų gydymo gliukokortikoidais (GKK) įtaką akių ligoms. Nors geriamųjų gliukokortikoidų įtaka akims yra plačiau ištyrinėta ir nustatytas jų neigiamas poveikis akies struktūroms, atsiranda vis daugiau duomenų už neigiamą inhaliuojamų GKK poveikį akims, priklausantį nuo vaisto vartojimo dozės ir trukmės, lemiantį greitesnį glaukomos ir kataraktos išsivystymą. Visgi tiek LOPL sisteminio pažeidimo įtaka akių struktūroms, tiek astmos ir LOPL gydymo inhaliuojamaisiai gliukokortikoidais sąsaja su akių ligų atsiradimu reikalauja detalesnio ištyrimo. Be to, pastebėjus patogenezės panašumus tarp astmos ir sausų akių ligos, keletoje tyrimų nustatyta abipusė reikšminga sąsaja, tačiau tyrimai tik stebėjimo pobūdžio ir konkrečių įrodymų nepateikia.

Mokslinėje literatūroje daugėja įrodymų, jog intensyviosios terapijos skyriuose (ITS) medikai, sutelkę veiksmus į gyvybę palaikančias intervencijas, apleidžia kritinės būklės pacientų akių priežiūrą. Šiuose skyriuose gydomi sunkios būklės pacientai, dažnai be sąmonės, jiems taikoma sedacija, todėl reikšmingai susilpnėja fiziologiniai akių apsauginiai mechanizmai (išnyksta mirksėjimo refleksas, nevisiškai užmerkiamos akys, sutrinka ašarų išsiskyrimas bei ašarų plėvelės funkcija) ir padidėja akių ligų rizika. Šiame darbe analizuojamos mokslinės publikacijos, kuriose aprašytos dažniausiai ITS nustatomos akių ligos ar būklės: ekspozicinė keratopatija, chemozė, mikroorganizmų sukelti keratitai ar konjunktyvitai. Rasta publikacijų apie akių priežiūrą, patologijų prevenciją. Apibendrinus rezultatus, padarytos išvados, jog akių pažeidimai ITS yra dažni, jų galima išvengti ar sumažinti riziką, pritaikius akių priežiūros protokolus. Dažniausiai patogenai patenka ant junginės ir ją kolonizuoja, atliekant intervencijas, kurių metu iš kvėpavimo takų išsiskiria aerozoliai. Įvertinus atliktus tyrimus, pastebėta, jog barjeriniai akių tvarsčiai iš polietileno laikomi efektyviausia prevencine priemone, siekiant išvengti akių paviršiaus pažeidimo, lyginant su įprastiniais metodais, kai akys užmerkiamos ir užklijuojamos pleistru. Rasta publikacijų, įrodančių, jog organizuojant ITS darbuotojų edukacijos programas, galima užtikrinti kokybišką akių priežiūrą ir išvengti dažniausių akių ligų pasireiškimo.

Anemija – kraujo liga, kuriai būdingas eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ir (arba) hemoglobino (Hb) sumažėjimas kraujo tūrio vienete. Greta įprastinio bendrojo kraujo tyrimo, svarbu nustatyti ir serumo arba plazmos feritino koncentraciją. Tai geriausias organizmo geležies atsargų rodiklis. Anemija išsivysto, kai eritrocitų netenkama, pasigamina nepakankamai arba suyra daugiau, nei pasigamina. Ši patologija – svarbi visuomenės sveikatos problema, nes viena iš labiausiai pažeidžiamų grupių yra įvairaus amžiaus vaikai. Šio tyrimo tikslas – įvertinti ir išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamus duomenis apie geležies stokos anemijos įtaką vaikų gyvenimo kokybei. Mokslinių darbų paieška atlikta PubMed, ScienceDirect, ResearchGate duomenų bazėse, naudojant raktinius žodžius ir jų derinius: anemia, children anemia, iron deficiency, physical development, growth; cognitive funcions, school performance. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų anemijos priežastys skiriasi priklausomai nuo lyties, rasės ir etninės priklausomybės. Svarbu ir paciento amžius, nes nuo jo priklauso normalios hematokrito (HCT) ir hemoglobino (HGB) vertės. Dėl spartaus augimo, vystymosi ir nevisavertės mitybos (nepakankamo geležies suvartojimo), vaikai dažniausiai serga geležies stokos anemija. Pagrindiniai nusiskundimai, varginantys pacientus, yra nuovargis, silpnumas, dusulys, tachikardija, vangumas – visi jie susiję su sumažėjusiu audinių aprūpinimu deguonimi. [...].

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir astma yra vienos dažniausių lėtinių uždegiminių plaučių ligų. LOPL yra viena iš dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, sukeliančių sisteminius pažeidimus bei komplikacijas, žalojančius visą organizmą, tame tarpe ir akis. LOPL sisteminio uždegimo metu sukelta hipoksija, hiperkapnija bei acidozė pažeidžia periferinius nervus bei regos nervą. Tačiau atsiranda ir vis daugiau studijų, tyrinėjančių šių plaučių ligų ir jų gydymo gliukokortikoidais (GKK) įtaką akių ligoms. Nors geriamųjų gliukokortikoidų įtaka akims yra plačiau ištyrinėta ir nustatytas jų neigiamas poveikis akies struktūroms, atsiranda vis daugiau duomenų už neigiamą inhaliuojamų GKK poveikį akims, priklausantį nuo vaisto vartojimo dozės ir trukmės, lemiantį greitesnį glaukomos ir kataraktos išsivystymą. Visgi tiek LOPL sisteminio pažeidimo įtaka akių struktūroms, tiek astmos ir LOPL gydymo inhaliuojamaisiai gliukokortikoidais sąsaja su akių ligų atsiradimu reikalauja detalesnio ištyrimo. Be to, pastebėjus patogenezės panašumus tarp astmos ir sausų akių ligos, keletoje tyrimų nustatyta abipusė reikšminga sąsaja, tačiau tyrimai tik stebėjimo pobūdžio ir konkrečių įrodymų nepateikia.