Kaulų metastazinių navikų chirurginis gydymas = : Surgical treatment of bone metastases / Vytautas Toliušis, Andrius Macas, Rimantas Žalinkevičius, Mindaugas Kiudelis, Almantas Maleckas

Tyrimo tikslas. Nustatyti kaulų cemento įtaką galūnės ilgųjų kaulų patologinių lūžių rekonstrukcinių operacijų vėlyviesiems rezultatams.Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo ligoniai, sergantys onkologine liga su metastazine nesąnarine galūnės ilgųjų kaulų pažaida ir rentgenologiškai diagnozuotu patologiniu kaulo lūžiu. Visi ligoniai atsitiktinės atrankos būdu suskirstyti į grupes pagal numatytą chirurginio gydymo metodą. Šiems ligoniams atlikta 15 (62,5 proc.) žastikaulio kūno, 1 (4,1 proc.) distalinės žastikaulio dalies, 8 (33,3 proc.) proksimalinės žastikaulio dalies, 10 (38,4 proc.) šlaunikaulio kūno, 9 (34,6 proc.) distalinės šlaunikaulio dalies, 7 (26,9 proc.) proksimalinės šlaunikaulio dalies patologinių lūžių fiksacijos operacijos. Įvertintas tiriamųjų operuotos galūnės funkcijos atkūrimo visavertiškumas balais ir procentais bei pokyčiai tiriamosiose grupėse per 3, 6, 9 mėnesius po chirurginio gydymo. Rezultatai. Operuotos galūnės funkcijos atkūrimo visavertiškumas po žastikaulio fiksacijos, panaudojant kaulų cementą, po 9 mėn. buvo 24,4 ± 1,3 balo, 21,4 ± 1,8 balo, kai žastikaulio fiksacijai kaulų cementas nebuvo naudojamas (p<0,05). Po šlaunikaulio patologinio lūžio fiksacijos panaudojus kaulų cementą, funkcijos atkūrimo visavertiškumas po 9 mėn. buvo 18,7 ± 1,7 balo, o fipatologinio lūžio fiksaciją atlikus be kaulų cemento- 9 ± 1,2 balo (p<0,05). Pakartotinių operacijų dažnis buvo mažesnis tiriamojoje grupėje, kurioje buvo naudojamas kaulų cementas (28 ir 60 proc., atitinkamai). Ligonių su metastazine žastikaulio pažaida patologinio lūžio stabilios fiksacijos mediana buvo 345 dienos, o su metastazine šlaunikaulio pažaida- 367 dienos (log-rank p=0,51) (HZR 0,78; 95 proc. PI 0,33- 1,73). Išvados. Nustatyta, kad operuotu galūnių funkcijos rodikliai po 3,6 ir 9 mėn. buvo geresni tiriamojoje grupėje, [...].

Objective. The aim of the study was to determine the efficacy of reconstructive surgery to the outer results subsequent to the reconstruction of limbs’ long bones following their pathologic fracture. Material and methods. All the patients with radiological and clinical evident extraarticular pathologic femur fractures requiring surgery were included in this study. Eligible patients were randomly divided into two groups based on the methylmethacrylate cement using for pathologic fracture fixation. Overall, the fixing operations of the pathologic humerus fracture included 15 humerus body operations (62.5%), 1 operation of distal part of humerus (4.1%) and 8 operations of proximal part of humerus (33.3%), included 10 femur body operations (38.4%), 9 operation of distal part of femur (34.6%) and 7 operations of proximal part of femur (26.9%) among all research participants. The analysis of researching operated limb’s function complete recovery in points and per cent and changes in groups in 3, 6, 9 months after post surgery treatment. Results.The mean of the function value in the period of 9 months was 24.4±1.3 points in group where pathological fracture of humerus was performed with bone cement versus 21.4±1.8 points in group where pathological fracture of humerus was performed without bone cement (p<0,05). It was assessed the significantly less frequency of the repetitive surgery comparing research and control groups of patients while using the bone cement (28% vs. 60%). The median of the term of the stable fixation of pathologic fracture among the patients with metastatic humerus injuries was 345 days and 367 days with metastatic femur injuries(log – rank p= 0.51) (HZR 0.78; 95% PI 0.33–1.73). Conclusions. It was determined the usage of bone cement for the fixation of the pathologic fraction of bone resulted the better treatments outcomes comparing different groups of patients in the 3, 6, and 9 months period after surgery (p<0.05). [...].