Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Abstract

Istorinis diskursas Iki 1990 metų Lietuvoje medicinos seseris ruošė šešios medicinos mokyklos, mokslas truko dvejus–trejus metus, o tęstinių ir slaugos bakalauro bei magistro (universitetinių) studijų tuo metu nebuvo. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, atsirado visos galimybės reformuoti sveikatos apsaugos sistemą ir pereiti iš centralizuotos, biurokratinės sistemos į pažangią bei šiuolaikinę, orientuotą į holistinę žmogaus sveikatos priežiūrą. Pradėjus Lietuvoje sveikatos priežiūros sistemos reformą, vis daugiau dėmesio buvo skiriama ne tik žmonių su negalia ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis slaugos bei gyvenimo kokybės gerinimui, bet ir sveikų žmonių sveikatos priežiūrai. Iš visuomenės pusės nuolat kylantys nauji poreikiai bei lūkesčiai slaugos personalui taip pat formulavo ir naujus uždavinius, koregavo jų vaidmenį bei funkcijas. Dirbant šį atsakingą ir sunkų darbą, reikėjo kur kas daugiau aukštos kvalifikacijos slaugos darbuotojų, kurie galėtų ne tik kvalifikuotai slaugyti ligonius, bet ir suteiktų tinkamą pagalbą jų šeimos ir bendruomenės nariams. Naujasis slaugos darbuotojų vaidmuo reikalavo naujų žinių ir kompetencijų, kurios būtų orientuotos į savarankišką veiklą bei asmeninę atsakomybę, gebėjimus priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. Svarbi veiklos dalis buvo bendradrabiavimas su vietos bendruomenėmis, siekiant kuo geriau patenkinti jos narių poreikius. Todėl tuometinės Kauno medicinos akademijos (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, LSMU) rektorius prof. Antanas Praškevičius, atsižvelgdamas į Lietuvos gailestingųjų seserų draugijos prašymą, kreipėsi į Lietuvos sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu pritarti medicinos seserų su aukštuoju išsilavinimu rengimui Kauno medicinos akademijoje (KMA). Planuota mokymo trukmė – ketveri metai, mokymo forma – stacionarinė, mokoma lietuvių [...].