Exploring the link between sensory processing sensitivity and cognitive stress response: an experimental study
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2024-12-31 | 26 | 2 | 36 | 41 |
Research report
Įvadas. Sensorinio apdorojimo jautrumas (SAJ) yra asmenybės bruožas, atskleidžiantis didesnį žmogaus jautrumą įvairiems aplinkos dirgikliams, lemiantį gilesnį kognityvinį suvokimą bei stipresnį emocinį reaktyvumą. Manoma, kad padidintas SAJ taip pat gali veikti ir žmonių streso reakcijas. Tikslas. Surinkti preliminarius duomenis apie sensorinio apdorojimo jautrumo ir sukelto kognityvinio streso reakcijų sąsajas. Metodai. Šiame kvazi-eksperimente dalyvavo 20 tiriamųjų (9 moterys; vidutinis amžius 26 metai), įtrauktų patogiosios atrankos būdu. Kiekvienas tiriamasis dalyvavo dvejose eksperimentinėse sesijose, taikant atsvaras, kurių metu streso ir ‘kontrolės’ sąlygomis buvo atliekama kompiuterizuota Stroop užduotis. Sesijų metu buvo stebimas tiriamųjų širdies ritmas (ŠR), subjektyvus streso vertinimas ir Stroop užduoties produktyvumas (reakcijos laikas ir klaidų skaičius). SAJ vertintas naudojant Itin jautraus žmogaus skalę. Rezultatai. Rezultatai parodė, kad sukelto streso sąlygomis statistiškai reikšmingai pakito visi tiriamųjų streso rodikliai: 4,5 proc. padažnėjo širdies ritmas, subjektyvaus streso lygis išaugo vid. 2 balais, 36 proc. sumažėjo reakcijos laikas Stroop užduotyje, o klaidų skaičius išaugo (p < 0,001). Vis tik, sensorinis apdorojimo jautrumas nebuvo reikšmingai susijęs su šiais pokyčiais (p > 0,05). Galiausiai nustatyta, kad didesniu sensoriniu jautrumu pasižymintys tiriamieji padarė mažiau klaidų Stroop užduotyje net ir streso sąlygose. Išvados. SAJ nebuvo tiesiogiai susijęs su fiziologiniais ar subjektyviais tiriamųjų streso rodikliais; tačiau labiau išreikštas SAJ buvo susijęs su geresniu kognityvinės užduoties atlikimu net ir streso sąlygomis.
Background: Sensory Processing Sensitivity (SPS) is a trait reflecting heightened sensitivity to environmental stimuli, deep cognitive processing, and strong emotional responses. It is hypothesized that SPS may also influence individuals‘ responses to stress. The aim. To obtaine preliminary data about the relationship between SPS and cognitively enhanced stress responses. Methods: Utilizing a quasi-experimental design, this preliminary study involved 20 participants (9 females; mean age 26 years) recruited through convenience sampling. Each participant completed two experimental sessions, using counterbalanced design, which included a computerized Stroop task conducted under cognitive stress and control conditions. During these sessions, heart rate (HR), subjective stress levels, and task performance metrics (reaction time and error rates) were monitored. SPS was assessed using the Highly Sensitive Person Scale (HSPS). Results: The findings revealed statistically significant changes in all stress responses during the stress-inducing condition, including a 4.5% increase in heart rate per minute, a 2-point rise in self-reported stress levels, a 36% reduction in Stroop reaction time, and an increase in errors (p < 0.001). However, no statistically significant relationships were found between HSPS and changes in these stress responses (p > 0.05). Finally, individuals with higher sensory sensitivity made fewer errors during the Stroop task even under stress conditions. Conclusion: SPS was not directly related to physiological or subjective stress indicators; however, higher SPS was associated with better cognitive performance even under stress conditions.
| URI | Access Rights |
|---|---|
| https://biological-psychiatry.eu/wp-content/uploads/2025/01/JBPP_v26iss2.pdf | Žurnalo puslapis / Journal Website |
| https://hdl.handle.net/20.500.12512/249409 |