Būdingiausios leksikos klaidos studentų kalboje: analizė ir taisymo metodika

Abstract

Paskutiniu metu dažnai kalbama apie studentų kalbos prastėjimą, netikslų tarptautinių žodžių vartojimą, skolinių keliamą pavojų profesinei leksikai. Šiame straipsnyje analizuojamos būdingiausios studentų kalboje pasitaikančios leksikos klaidos. Kiekvieną kalbos negerovę iliustruoja pavyzdžiai, surinkti iš studentų šnekamosios kalbos, įvairių jų raštų, pratybų ir kt. Autorės išnagrinėjo, susistemino ir apibendrino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos, Medicinos bei Farmacijos fakultetų II kurso studentų socialiai motyvuotos kalbinės aplinkos problemas, teoriškai jas pagrindė ir logiškai įprasmino, atkreipdamos dėmesį į profesinės kalbos būdingiausių leksikos klaidų (terminų) vartojimą. Buvo apsiribota tik kai kurių terminų vartosenos tyrimu. Straipsnyje patariama, kaip lavinti kalbos įgūdžius, taisyti įvairias leksikos klaidas ir rūpintis jų prevencija. ,,Kalba – kiekvieno mūsų veidrodis. Ilgiau su žmogumi pabendravus, iš kalbos galima spręsti apie jo išsilavinimą, erudiciją, teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus, moralę. Kultūringas kalbos vartotojas lygiuojasi į prestižinę kalbą. Prestižinė kalba – siekiamas bendrinės kalbos idealas, tai spaudos, televizijos ir radijo, teatrų, kino, valstybės institucijų kalba“ (Šukys 2006, p. 11). Kalba – kultūros sąlyga, per ją perimama kultūra. Toks teiginys įpareigoja kiekvieną kalbantįjį jausti atsakomybę už kalbos taisyklingumą. Todėl kiekvienas kalbos vartotojas turi stengtis, kad ji būtų švari, taisyklinga, savita (Aliūkaitė, Sideravičiūtė, Irtmonienė 2003, p. 3-4). Terminu leksika kalbotyroje vadinama kurios nors kalbos, taip pat tarmės ar net individo žodžių visuma. [...]. Currently, worsening of students’ language, incorrect use of international words, and the danger the loanwords pose to the occupational vocabulary have become common topics of discussion. This article analyzes the most common lexical errors that occur in students’ language. Each error is illustrated by examples obtained from students’ spoken language, their written assignments, etc. The authors analyzed, systematized, and generalized issues in the socially motivated linguistic environment of 2nd-year students of the Faculties of Odontology, Medicine, and Pharmacy at Lithuanian University of Health Sciences. The authors not only presented a theoretical generalization of the aforementioned issues, but also provided their logical background, pointing out the most common lexical (terminology) errors in occupational language. The study included only a limited number of cases of term use. In the article the authors provide advice on how to develop language skills, how to correct various lexical errors, and how to prevent them.