Ureminis niežulys: etiopatogenezė ir gydymas

Abstract

Niežėjimas yra apibūdinamas, kaip nemalonus jutimas odoje, sukeliantis stiprų norą kasytis. Remiantis Tarptautiniu Niežėjimo Tyrimų Forumu ( angį. International Forum for the Study of Itch (IFSI)), lėtinis niežėjimas yra nustatomas tada, jei tęsiasi ilgiau nei 6 sav. Lėtinį niežėjimą gali sukelti įvairios odos ir sisteminės vidaus organų ligos: kepenų (pvz. pirminė biliarinė cirozė), inkstų (pvz. lėtinė inkstų liga), kraujo (pvz. Hodžkino liga) ir kt. Ureminis niežulys yra dažniausia lėtinių inkstų ligų išraiška ir pacientams sukelia diskomfortą: trikdo miegą didina depresijos riziką ženkliai pablogina gyvenimo kokybę. Ureminio niežulio etiopatogenezė nėra pilnai aiški ir gydymas dažniausiai empirinis. Tikimasi, kad nauji mokslo pasiekimai neurobiologijos ir imunologijos srityse įgalins sukurti naujus vaistus, kurie padės sukurti veiksmingą ir saugų ureminio niežulio gydymą. Pruritus is described as uncomfortable sense in the skin, which leads to extreme necessity of scratching. Based on International Forum for the Study of Itch (IFSI), chronic pruritus is diagnosed when it lasts more than 6 weeks. Chronic pruritus can be caused by various skin and systemic internal organs diseases: liver (e.g. primary biliary cirrhosis), kidney (e.g. chronic kidney disease), blood (e.g. Hodgkin disease) and other. Uremic pruritus is a most common manifestation of chronic kidney diseases and causes discomfort for patients: disturbs sleep, increases the risk of depression, and greatly deteriorates the quality of life. Etiopathogenesis of uremic pruritus is not established yet and treatment is usually empiric. Hopefully, modern achievements of neurobiology and immunology will lead to creation of medicine, which will be effective and safe in uremic pruritus treatment.