Karinio fizinio rengimo programos įtaka bazinių karinių mokymų kursantų fizinio ir funkcinio pajėgumo rodiklių kaitai

Abstract

Įžanga Lietuvoje baziniai kariniai mokymai pradėti vykdyti nuo 2009 m. Jų trukmė - 12 savaičių. Kiekvienais metai planuojamų pašaukti karių skaičius vis didėja. Tai skatina domėtis jaunuolių sveikata, jų fiziniu ir psichologiniu parengtumu. Tyrimų, analizuojančių Lietuvos profesionaliosios tarnybos karių fizinį rengimą, nėra pakankamai (Savonis, Čepulėnas, 2011, 2012). Svarbu išsiaiškinti bazinių karinių mokymų naudą ne vien tik karinių žinių atžvilgiu, tačiau ir jų poveikį tarnaujančių karių funkcinei būklei, fiziniam pajėgumui. Tikslas Įvertinti karinio fizinio rengimo programos įtaką bazinių karinių mokymų kursantų fizinio ir funkcinio pajėgumo rodiklių kaitai per 12 savaičių. Uždaviniai 1. Nustatyti bazinių karinių mokymų kursantų fizinio pajėgumo rodiklius kurso pradžioje ir po 12 savaičių. 2. Nustatyti bazinių karinių mokymų kursantų funkcinio pajėgumo rodiklius kurso pradžioje ir po 12 savaičių. 3. Įvertinti tiriamųjų fizinių ir funkcinių rodiklių kaitą per 12 savaičių. Metodika Tyrimas atliktas 2014 m. lapkričio mėn. - 2015 m. vasario mėn. Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke. Tiriamieji - bazinių karinių mokymų (BKM) kursantai. Į mokymus atvykstantys jaunuoliai neturėjo jokios karinės patirties. Atrankos kriterijai: amžius 18-30 metų, medicininė pažyma 27/a dėl tinkamumo atlikti pradinę karo tarnybą, lytis - vyrai. Tyrime dalyvavo 40 kursantų. Amžiaus vidurkis - 21,47±0,39 m., KMI - 24,92±0,49 kg/m2. Pirmas tyrimas buvo atliekamas antrąją pirmos kurso savaitės dieną, antras - paskutinės - dvyliktos kurso savaitės - penktąją dieną. Tiriamieji vertinti pagal karinių struktūrų kasmetinio fizinio parengtumo testą (KFPT). Vertinti fizinio pajėgumo komponentai: atsispaudimai, atsilenkimai ir 3000 m bėgimas. Funkcinis pajėgumas buvo vertintas pagal Rufje testą. Testai buv[...].