Delyro dažnis ir jo rizikos veiksniai po vainikinių arterijų angiografijos

Abstract

Įžanga Delyras – ūmi sumišimo būsena, apibūdinama kaip dėmesio ir suvokimo sutrikimas, paprastai atsirandantis dėl tam tikrų sveikatos būklių ar vaistų nutraukimo [1]. Delyras prailgina hospitalizacijos intensyvios terapijos skyriuje (ITS), bendros hospitalizacijos trukmę, sąlygoja didesnį komplikacijų bei mirštamumo dažnį, sveikatos priežiūros išlaidų didėjimą [2]. Jo išsivystymo dažnis po kardiochirurginių operacijų siekia 26 – 52 proc. [3]. Tuo tarpu mažai turima duomenų apie delyro išsivystymo dažnį ir jo rizikos veiksnius po atliktos vainikinių arterijų angiografijos (VAA) ir perkutaninės transluminalinės vainikinių arterijų angioplastikos (PTVAA) [4]. Tikslas Įvertinti delyro išsivystymo dažnį ir jo rizikos veiksnius po VAA. Uždaviniai 1. Įvertinti delyro reiškinių po atliktos VAA dažnį. 2. Įvertinti delyrą predisponuojančių veiksnių buvimą pacientams, kuriems atlikta VAA, ir palyginti jų pasiskirstymą tarp dviejų grupių (tiems, kuriems išsivystė delyras, ir kuriems delyras nepasireiškė). Metodika Į prospektyvinį tyrimą atsitiktinai įtraukti pacientai, kuriems 2017 01 02 – 2017 03 01 buvo atlikta VAA LSMUL KK Kardiologijos klinikoje. Pacientai buvo stebimi 72 valandas po VAA kas 8 val, naudojant sąmonės įvertinimo metodą, skirtą ITS (CAM–ICU) bei Ričmondo sudirginimo – slopinimo lygio nustatymo skalę (RAAS). Priklausomai nuo padaromų klaidų skaičiaus, pacientas buvo įvertinamas kaip CAM–ICU neigiamas, t.y. neturintis delyro požymių, arba CAM–ICU teigiamas, t.y. turintis delyro požymių. Pagal rezultatus imtis suskirstyta į dvi grupes: D grupė – teigiami pagal CAM–ICU pacientai ir ND grupė – neigiami. Taip pat abejose grupėse buvo vertinamas delyrą predisponuojančių veiksnių buvimas. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 23.0 programą. Dviejų nepriklausomų grupių kiekybiniams dydžiams paly[...].