Nutukimas : monografija
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Badarienė, Jolita | Vilniaus universitetas | |
Berankytė, Ieva | Vilniaus universitetas | |
Denisenko, Rasa Marija | Vilniaus universitetas | |
Gavelienė, Edita | Vilniaus universitetas | |
Ginevičienė, Valentina | Vilniaus universitetas | |
Griškevičienė, Violeta | Vilniaus universitetas | |
Gudonytė, Jūratė | Vilniaus universitetas | |
Išganaitienė, Giedrė | Vilniaus universitetas | |
Jatužis, Dalius | Vilniaus universitetas | |
Laucevičius, Aleksandras | Vilniaus universitetas | |
Meškėnė, Emilija | Vilniaus universitetas | |
Norkutė-Blėdienė, Jurga | Vilniaus universitetas | |
Vilniaus universitetas | ||
Ramašauskaitė, Diana | Vilniaus Universitetas | |
Vilniaus universitetas | ||
Rinkūnienė, Egidija | Vilniaus universitetas | |
Simonavičius, Marius | Vilniaus universitetas | |
Tutkuvienė, Janina | Vilniaus universitetas | |
Vilniaus universitetas | ||
Tautavičiūtė, Grėtė Beatričė | ||
Urbanavičienė, Eglė | Vilniaus universitetas | |
Utkus, Algirdas | Vilniaus universitetas | |
Valančienė, Julija | Vilniaus universitetas | |
Vankevičienė, Karolina | Vilniaus universitetas | |
Visockienė, Žydrūnė | Vilniaus universitetas | |
| Other(s) | |
|---|---|
Sudarytojas / Compiler |
| Date |
|---|
2025-12-31 |
Aprobavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto taryba 2025 m. spalio 28 d. Nr. (1.13E) 150000-TPN-71; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos komisija 2025 m. lapkričio 25 d. Protokolo Nr. 11/2025.
Recenzentai: Evalda Danytė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos), Laura Šiaulienė (Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos)
Bibliografija skyrių gale
Nutukimas - viena aktualiausių dabartinės visuomenės problemų, neigiamai veikianti daugelį organizmo sistemų ir trikdanti sergančiojo šia liga gyvenimo kokybę, darbingumą bei trumpinanti gyvenimą. Tai - metaboliškai aktyvi ir recidyvuojanti liga, kurios metu kūno masė didėja riebalinio audinio sąskaita. Nutukimą kaip ligą Amerikos medicinos asociacija oficialiai pripažino 2013 metais. Nutukimas pastaruoju metu yra labiausiai aptarinėjama tema tiek medicinos, tiek plačiojoje visuomenėje. Kalbant apie nutukimą, dažnai ši būklė siejama su asmeniniu kaltės priskyrimu: „reikia tik noro“, „reikia suimti save į rankas“ ir t. t. Įvairiais istoriniais laikotarpiais požiūris į žmogaus kūno formas keitėsi nuo Rubenso tipo moterų iki anoreksinių mados manekenių formų. Menamų kūno formų standartų neatitinkantis žmogus gali būti pavadintas putliu, stambiu, apkūniu, didelio dydžio ar net storuliu ar apsileidusiu. Medicinos bendruomenėje vyrauja terminai: antsvoris, hipotalaminis, pilvinis, centrinio tipo, kušingoidinis, morbidinis nutukimas ir kt. Nutukimas turi kompleksines pasekmes - skatina lėtines ligas, galinčias sutrumpinti žmogaus amžių 10-15 metų. Per pastaruosius 5 dešimtmečius nutukimo paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei 3 kartus, ir dabar tai įvardijama kaip nutukimo pandemija. Klinikinėje praktikoje nustatomos įvairiausios nutukimo priežastys - nuo genetinių (Prader-Willi sindromas, Aistrom sindromas, LEPR (leptino receptoriaus) ar LEP (leptino) geno mutacijos ir kt.), endokrininių (hipotirozė, hiperkorticizmas, hipogonadizmas ir kt.) iki valgymo priklausomybių. Skirtingos yra ir nutukusių kūno formos bei kūno kompozicija. Todėl kūno masės indeksas (KMI) klinikiniu požiūriu jau nebetenka prasmės. KMI tikslinga naudoti populiaciniams, palyginamiesiems tyrimams. Statistiniais duomenimis (HIS Lietuva, Eurostat, 2019-2022 m.), pagal KMI nutukusių suaugusių Lietuvoje buvo 21-23 proc. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. suaugusiųjų Lietuvoje turi antsvorio ar yra nutukę. Tai - tik statistika, neatspindinti konkrečios individo būklės. 2025 m. pasaulio 58 ekspertų grupė, atstovaujanti įvairioms medicinos specialybėms ir šalims, išanalizavo turimus įrodymus ir, pritarus 75 medikų ir pacientų organizacijoms, rekomendavo klasifikaciją, kurioje išskiriamas ikiklinikinis ir klinikinis nutukimas. Pagal epidemiologinius ir klinikinius duomenis, nutukimas susijęs su daugiau nei 200 skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų. [...]
Obesity is one of the most prevalent health issues in contemporary society, exerting negative effects on multiple bodily systems and impairing the quality of life, work capacity, and overall life expectancy of those affected. It is a metabolically active and recurrent disease characterized by an increase in body mass due to the accumulation of adipose tissue. The American Medical Association officially recognized obesity as a disease in 2013. Recently, obesity has become one of the most widely discussed topics both in the medical field and in broader society. When speaking about obesity, the condition is often associated with personal blame and moral judgement, expressed through phrases such as “you just need to have the willpower” or “you have to pull yourself together”, etc. Throughout different historical periods, perceptions of body shape have shifted - from the “Rubenesque” female form to the “anorexic” silhouettes of fashion models. A person whose body does not conform to prevailing beauty standards may be described using various terms, ranging from “plump,” “large,” “curvy,” or “plus size” to “fat” or “negligent.” In the medical community, more specific terminology is used, including “overweight,” “hypothalamic,” “abdominal,” “central-type,” “Cushingoid,” or “morbid” obesity, etc. Obesity is a disease with complex consequences, including chronic conditions that may shorten life expectancy by 10-15 years. Over the past five decades, the global prevalence of obesity has more than tripled, and it is now referred to as an obesity pandemic. In clinical practice, the causes of obesity are highly diverse - ranging from genetic factors (such as Prader-Willi syndrome, Aistrom syndrome, and mutations in the LEPR [leptin receptor] or LEP [leptin] genes) and endocrine disorders (including hypothyroidism, hypercorticism, and hypogonadism) to food addictions. Obese individuals also present with different body shapes and body composition profiles. Therefore, from a clinical perspective, the body mass index (BMI) has become a limited and insufficient measure. BMI is more appropriately used for population-level and comparative studies. According to statistical data (HIS Lithuania, Eurostat, 2019-2022), 21—23% of adults in Lithuania were classified as obese based on BMI. It is estimated that around 60% of the adult population in Lithuania are either overweight or obese. However, these figures are purely statistical and do not reflect an individual’s specific health status. [...]