Agresyvaus elgesio neurobiologinis supratimas: elgesio sutrikimo, susijusio su kaktinės skilties sindromu, diagnostika ir gydymas

Abstract

Agresija, nevaldomas ir antisocialus elgesys yra viena iš dažniausių priežasčių kreiptis į gydytojus psichiatrus bei vaikų-paauglių psichiatrus, kai kurių autorių duomenimis, sudaro 30-40 proc. visų kreipimųsi. Elgesio sutrikimai (F 90.0- F 92.9 TLK-10. klasifikacijoje) - dažniausiai psichiatrų nustatomos diagnozės bendrojoje vaikų ir paauglių populiacijoje. Vaikinų grupėje sutrikimas 3 kartus dažnesnis nei merginų. 4-16 gyvenimo metais elgesio sutrikimai diagnozuojami 8-16 proc. berniukų ir 3 proc. mergaičių. Psichiatrijoje tai vienas sunkiausiai gydomų sutrikimų. TLK-10 klasifikacijoje elgesio sutrikimas yra apibūdinamas kaip pasikartojantis, nuolatinis (ne mažiau kaip 6 mėnesius trunkantis) asocialus, agresyvus, iššaukiamas elgesys, pažeidžiantis pagal amžių priimtinas socialines elgesio normas ir viršijantis paprastą vaikišką neklusnumą arba paauglišką maištavimą. Elgesio sutrikimų etiologija dažniausiai siejama su nepalankia psichosocialine aplinka, įskaitant santykius šeimoje ir mokykloje, tačiau jų pasireiškimui įtakos gali turėti ir CNS struktūriniai ar funkciniai sutrikimai. TLK-10 klasifikacijoje skiriamos šios elgesio sutrikimų rūšys: elgesio sutrikimas, pasireiškiantis tik šeimoje (F 91.0), nesocializuotas elgesio sutrikimas (F 91.1), socializuotas elgesio sutrikimas (F 91.2), prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas (F 91.3), depresinis elgesio sutrikimas (F 92.0), kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (F 92.8), nepatikslinti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (F 92.9). [...].