Vaikų mobiliosios plokščiapėdystės klinikinių, radiologinių rodiklių ir gyvenimo kokybės vertinimas

Nėra sąraše

Temos aktualumas: Viena iš labiausiai pasaulyje diskutuojamų vaiko pėdų deformacijų – vaikų mobilioji plokščiapėdystė (VMP). Ši deformacija dažnai vadinama fiziologine, kadangi būna lanksti, dažnai neskausminga ir jos paplitimas su amžiumi yra mažėjantis. Tačiau nėra vieningos nuomonės dėl VMP diagnostikos kriterijų 5-10 m. amžiaus vaikų ir gydymo taktika yra kontraversiška. Darbo tikslas: Palyginti 5–8 metų vaikų, kuriems nustatyta mobilioji plokščiapėdystė, terapines išeitis, jas prognozuojančius veiksnius ir gyvenimo kokybės pokyčius. Tyrimo metodai Tyrime dalyvavo 5-10 m. amžiaus vaikai, tiriamoji grupė n = 351 vaikas. Vaikai suskirstyti į penkias grupes: stebimoji grupė, ortopedinės avalynės intervencinė grupė, reabilitacijos intervencinė grupė, ortopedinės avalynės ir reabilitacijos intervencinė grupė; kontrolinė vaikų grupė, kuriems nebuvo nustatyta pėdos patologija. Vaikai ir jų tėvai užpildė vaikų gyvenimo kokybės anketą (PedsQLTM 4.0). Objektyvios pėdos charakteristikos apėmė klinikinius ir instrumentinius pėdos matavimus. Rezultatai VMP diagnozuotų vaikų statiniai ir dinaminiai rodikliai daugumoje atvejų reikšmingai skyrėsi. Bendra pasveikusiųjų dalis visose terapinėse grupėse siekė 59,5 proc., o simptominės VMP paplitimas siekė 8,7 proc. Rezultatai atskleidė, kad didžiausias pasveikimo procentas buvo nustatytas stebėjimo grupėje (68,8 proc.). Statinių ir dinaminių veiksnių analizės metu išryškėjo, kad su pasveikimu statistiškai reikšmingai yra susiję: a) pėdos atspaudas Chippaux-Smirak indeksas, b) kulnakaulio nuolydžio kampas, c) dubens maksimali rotacija į išorę, d) kelio addukcija atramos metu ir e) maksimali pėdos nugarinė fleksija. Simptominės VMP atsiradimo veiksniai – Stahelio indeksas ir kulnakaulio nuolydžio kampas bei maksimali dubens išorinė rotacija skersinėje plokštumoje atramos fazėje. Pastaroji buvo ir stipriausias veiksnys, susijęs su pasveikimu nuo VMP 2 metų laikotarpyje. Lyginant tėvų nuomonę apie vaikų gyvenimo kokybę nustatyta, kad intervencijų grupėse buvo stebimas statistiškai reikšmingai didesnis pagerėjimas. Priešingai nei tėvų nuomone, vaikų nuomone gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai nesiskyrė visose intervencijų grupėse ir gyvenimo kokybės dimencijose lyginant su stebėjimo grupe (p > 0,05). Išvados: 1. Tyrimo pradžioje visų sveikų ir sergančių VMP vaikų statiniai ir dinaminiai (eisenos) – kinetikos, kinematikos ir erdvės-laiko rodikliai reikšmingai skiriasi. 2. Terapiniai metodai (ortopedinė avalynė, reabilitacijos programa arba mišri programa) lyginant su stebėjimu rodo lygiavertes išeitis. 3. VMP išeitis 2 metų laikotarpiu geriausiai prognozuoja maksimali dubens išorinė rotacija skersinėje plokštumoje – ji prognozuoja ir pasveikimą nuo VMP, ir simptominės VMP atsiradimą. 4. VMP turinčių vaikų gyvenimo kokybė yra prastesnė nei sveikų vaikų tiek tėvų, tiek ir pačių vaikų vertinimu. Tyrimo pabaigoje vaikų gyvenimo kokybė tėvų nuomone pagerėjo, tačiau pačių vaikų nuomone – ne.

Introduction One of the most discussed deformities of children's feet in the world is flexible flat feet in children (FFF). This deformity is often called physiological because it is flexible, often painless, and its prevalence decreases with age. However, there is no consensus on the diagnostic criteria for FFF in 5-10 years age children and treatment tactics are controversial. Aim of the study The aim of the study was to compare the therapeutic options of children diagnosed with flexible flat feet depending on the treatment method in terms of static, dynamic and quality of life indicators. Materials and methods 5-10 year old age children participated in the study, study group n = 351 children. The children were divided into five groups: observation group, orthopedic footwear intervention group, rehabilitation intervention group, orthopedic footwear and rehabilitation intervention group; a control group of children who were not diagnosed with foot pathology. Children and their parents completed the Children's Quality of Life Questionnaire (PedsQLTM 4.0). Objective foot characteristics included clinical and instrumental measurements of the foot. Results Static and dynamic indicators of children diagnosed with FFF differed significantly in most cases. The overall recovery rate in all treatment groups was 59.5%, and the prevalence of symptomatic FFF was 8.7%. The results revealed that the highest percentage of recovery was found in the observation group (68.8%). During the analysis of static and dynamic factors, it became clear that the following are statistically significantly related to recovery: a) foot print Chippaux-Smirak index, b) calcaneus inclination angle, c) maximum external rotation of the pelvis, d) knee adduction during support and e) maximum dorsiflexion of the foot. Factors for the occurrence of symptomatic FFF are the Staheli index and the angle of inclination of the calcaneus and the maximum external rotation of the pelvis in the transverse plane during the support phase. The latter was also the strongest factor associated with recovery from FFF over a 2-year period. When comparing parents' opinions about children's quality of life, it was found that a statistically significantly greater improvement was observed in the intervention groups. Contrary to parents' opinions, children's opinion of quality of life did not differ statistically significantly in all intervention groups and quality of life dimensions compared to the observation group (p > 0.05). Conclusions 1. When comparing healthy children and those with FFF, their static and dynamic (gait) – kinetic, kinematic and space-time indicators differ at the beginning. 2. Monitoring shows equivalent therapeutic outcomes to other therapeutic methods (orthopedic footwear, rehabilitation program or mixed program). 3. The outcome of FFF in the 2-year period is best predicted by the maximum external rotation of the pelvis in the transverse plane – it predicts both recovery from FFF and the occurrence of symptomatic FFF. 4. The quality of life of children with FFF is worse than that of healthy children in the assessment of both parents and children themselves. At the end of the study, the children’s quality of life improved according to the parents, but not according to the children themselves.