Priklausomybių gydymo paradigmos: nuo abstinencijos prie žalos mažinimo

Abstract

Įvadas. Istoriškai psichoaktyvių medžiagų vartojimas nebuvo vertinamas kaip reikšminga problema, tačiau tūkstantmečių sandūroje įvyko radikalus pokytis, kurio nematė nei viena mums žinoma civilizacija - tai mirtinų ligų kaita iš užkrečiamų į neužkrečiamas, o šiame procese priklausomybės ligos pasirodė tokiu mastu, jog kai kurios šalys jų paplitimą vadina epidemija. Priklausomybių ligos yra plačiai paplitęs reiškinys, kuris ne tik yra viena iš dominuojančių psichikos sveikatos problemų, ta- čiau skirtingai nuo kitų sutrikimų, įtakoja visą sociumą, dėl to susilaukia ne tik kliniki- nių sprendimų gairių, tačiau dažnai politinių ir visuomenės nuomone remtų įveikimo strategijų. Pranešimo turinys. Didžioji dalis klinikinių ir savipagalbos tradicijų priklauso- mybę apibrėžia kaip lėtinę, recidyvuojančią būklę, kuri dažniau valdoma ir kontro- liuojama, nei galutinai „išgydoma”. Toks požiūris pabrėžia, kad vien tik vartojimo nutraukimas ne visuomet reiškia psichologinės problemos sprendimą, nes priklau- somybės neretai „keičia formą“ ir pasireiškia kitais simptomais ar santykių sunku- mais. Šiuo metu galime aiškiai išskirti dvi kryptis priklausomybių valdymo temoje. Viena jų yra radikalus vartojimo nutraukimas ir gydymo taikymas. Visgi atsižvelgiant į milžinišką priklausomų asmenų skaičių visame pasaulyje suprantame, jog ilgalaikė abstinencija yra didelė prabanga ir jos prieinamumas gali pasiekti tik kelis procentus priklausomų asmenų. Būtent dėl to žvelgiame į žalos mažinimo modelius, kurie ne- žada utopinio gyvenimo, tačiau teikia psichoaktyvių medžiagų alternatyvas, kurios tikėtina mažiau kenks tiek pačiam vartotojui, tiek ir aplinkiniams. Išvados. Atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, priklausomybių gydymas turėtų būti grindžiami kompleksiniu, pragmatišku ir individualizuotu požiūriu, integruojant žalos mažinimo priemones. Žalos mažinimas yra didelis iššūkis psichikos sveikatos specialistams nes reikia ne tik naujų žinių ar psichoterapinių strategijų perkonstravi- mo, tačiau ir vidinių pokyčių, naujos realybės pripažinimo.