Mamų patirtys įsitraukus į naujagimio medicinines procedūras naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje

Įvadas LSMU Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje (NITS) naujagimiai yra ne tik gydomi, bet ir nuosekliai auga bei vystosi, todėl hospitalizacijos trukmė dažnai yra ilgesnė – ji gali trukti vieną ar net kelis mėnesius. Klinika dirba pagal Skandinavų puoselėjamą – į šeimą orientuotos naujagimio priežiūros modelį. Palata turi suteikti tėvams svetingumo jausmą, o aplinka neturėtų atrodyti kaip ligoninė (Oude Maatman et al., 2020). Ankstyvasis tėvų ir naujagimio artumas yra labai svarbus, ypač neišnešiotų naujagimių. Tyrimai patvirtina į šeimą orientuotos priežiūros naudą Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje (Lee, 2024). Todėl naujagimiui augant ir gerėjant jo būklei, Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje tėvai vis labiau įtraukiami į naujagimio slaugą. Jiems patikimos sudėtingesnės slaugos procedūros ir didesnė atsakomybė už vaiko priežiūrą. Darbo tikslas Atskleisti mamų patirtis, įsitraukus į naujagimio medicinines procedūras Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Metodika Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Tyrimas vyko 2025 m. gegužės-spalio mėn. Atliktas kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu, dalyvavo 8 mamos. Tyrimui atlikti buvo gauti LSMU Bioetikos centro pritarimas (Nr. 2023-BEC2-0521, 2025-04-04) Rezultatai Analizuojant interviu, išsiskyrė 3 temos. Dalyvavimas slaugos procese. Išryškėjo mamų įsitraukimas į įvairias sergančio naujagimio slaugos ir medicinines procedūras. Mamos pasakojo apie savo dalyvavimą ruošiant vaistus, juos maišant su motinos pienu ir suleidžiant per maitinimo zondą: „<...su slaugytojos priežiūra galėjau atlikti ir pati”(Mama 1). Mamų patirtys atskleidė jų palaipsnį įsitraukimą į kvėpuojamosios terapijos priežiūrą: „<.. teko prisidėt kad pakeist kaukytę, ūsiukus ...>“(Mama 3), “ <...moku kaniules užsidėti, kaukę moku užsidėt...“ (Mama 5). Kita svarbi patirtis – dalyvavimas diagnostinių tyrimų metu. Mamos dažnai būdavo šalia, pačios procedūrų neatlikdavo, bet stengdavosi raminti, paguosti ir palaikyti savo naujagimį. Naujagimio būklės stebėjimas ir reagavimas. Viena dažniausių mamų atliekamų veiklų buvo SaO2 daviklio keitimas ir priežiūra. Mamos teigė, kad ši procedūra nebuvo sudėtinga išmokti ir atlikti. Tyrimo dalyvės teigė, kad laipsniškas įtraukimo procesas suteikė žinių ir pasitikėjimo vertinant savo naujagimio būklę. Išmoko pačios suprasti, įvertinti ir reaguoti į urgentines situacijas tokias kaip bradikardija, desaturacija ar apnėja: “<…> pakrenta viskas pavyzdžiui, kad reikėtų nugarytę glostyti, pėdutes, kad atsistatytų viskas, kad prisimintų, kaip reik kvėpuot”(Mama 3). Viena dažniausiai minimų strategijų – taktilinis kontaktas, apimantis švelnų prisilietimą, rankos uždėjimą ant galvytės ar kūno, apglėbimą bei laikymą už rankyčių ar kojyčių: “ <…>man sakydavo, kad ranką ant galvytės reikia padėti, mamą jaučia… ramesnis…”(Mama 2). Mamų mokymosi procesas. Pradiniu laikotarpiu dominuoja stiprios neigiamos emocijos – nerimas, baimė, vidinis diskomfortas bei gailestis vaikelio atžvilgiu. Tačiau laikui bėgant šie išgyvenimai virsta į didesnį emocinį stabilumą, susitaikymą ir aktyvesnį įsitraukimą į slaugos procesą. “Aš labai bijojau iš pat pradžių“(Mama 7). Tyrimo dalyvės pabrėžė, kad sveikatos priežiūros personalas informaciją perteikia suprantamai, struktūruotai ir prieinamai, o tai stiprina pasitikėjimą bei mažina nežinomybės keliamą nerimą. “Aš viską nuosekliai žinojau, labai labai aiškiai merginos viską papasakodavo…” (Mama 6). Mamų savarankiškumas naujagimio priežiūros procese Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje didėja palaipsniui ir yra glaudžiai susijęs su jų įgyjama patirtimi, pasitikėjimu savimi bei aktyviu įsitraukimu į kasdienę slaugą. Išvados Mamų patirtys atskleidė, jog praktinis mokymasis Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje vyko stebint ir palaipsniui įsitraukiant į medicinines procedūras. Ilgainiui mamos tapo gana autonomiškos ir galėjo atlikti kasdienines ir medicinines naujagimio priežiūros veiklas. Tėvams suteikiamos reikalingos žinios bei praktiniai įgūdžiai, leidžiantys saugiai ir užtikrintai dalyvauti naujagimio slaugos procese. Tokiu būdu stiprinamas jų pasitikėjimas gebėjimais, skatinamas aktyvus dalyvavimas ir ruošiama savarankiškai vaiko priežiūrai po išrašymo iš gydymo įstaigos.