Pirmojo tipo cukrinis diabetas vaikų amžiuje: sergamumo tendencijos, diabetinės ketoacidozės dažnis ir autoimuniniai žymenys manifestacijos metu (2018-2024 m.)
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2025-05-27 | 34 | 1, 2 | 17 | 21 |
Apžvalginiai straipsniai
Pirmojo tipo cukrinis diabetas (1 tipo CD) - dažniausia lėtinė neinfekcinė vaikų liga. Nors ir didėjant sergamumui šia liga, vis dar trūksta pakankamo medikų ir visuomenės dėmesio ligos manifestacijai, kadangi, įvairių autorių duomenimis, 20,7-55% atvejų 1 tipo CD diagnozuojamas pasireiškus gyvybei grėsmingai būklei - diabetinei ketoacidozei (DKA). Šio tyrimo tikslas: išanalizuoti sergamumo bei DKA pasireiškimo dažnį Lietuvoje 2018 - 2024 m. Metodika: tai retrospektyvinis tyrimas, į kurį įtraukti duomenys apie vaikų 1 tipo CD manifestacijų. Tyrimui gautas etikos komiteto leidimas (Nr. BE-10-6). Rezultatai: 1 tipo CD sergamumo vidurkis 2018-2024 m. buvo 28,0 atvejo 100 000 vaikų (0-14 m. amžiaus), pikas 2021 m. (36,4 atv./100 000). Didžiausias sergamumas buvo 10-14 m. grupėje (p<0,01). Išanalizuoti 355 pacientų duomenys ligos pradžioje. DKA dažnio vidurkis per analizuotų laikotarpį 37,1%. Pagal DKA laipsnius: lengva DKA nustatyta - 9,9% atvejų, vidutinė - 29,3%, sunki - 21,1%. 18 pacientų diagnozės nustatymo metu pH buvo <7,0. DKA dažnis visose amžiaus grupėse buvo panašus, statistiškai nesiskyrė. Bent vienas teigiamas antikūnas nustatytas 89,9% pacientų. Teigiami GAD65 ir antikūnai prieš insuliną - po 83,4%, IA-2 - 86,2%). Visi trys teigiami žymenys nustatyti 67,3% atvejų. Išvados: 2018-2024 m. vaikų 1 tipo CD sergamumas reikšmingai padidėjo COVID-19 pandemijos metu, tačiau pastaraisiais metais stebima stabilizacija. Liga dažniausiai diagnozuojama paauglystėje, o daugiau nei trečdalis pacientų į gydymo įstaigas patenka jau su DKA, dažnai - vidutinio ar sunkaus laipsnio. Dėl to būtina didinti ligos atpažinimą ir svarstyti patikros programų diegimą, ypač turint omenyje naujus autoimuninių ligų gydymo būdus, kurie galėtų sumažinti sergamumą ir sveikatos sistemos kaštus.
Background: Type 1 diabetes (T1D) is the most common chronic non-communicable disease in children. Despite increasing incidence, both healthcare professionals and the public often overlook the disease onset. According to various authors, in 20.7-55% of cases, T1D is diagnosed only after the development of a life-threatening condition — diabetic ketoacidosis (DKA). Aim: To analyze the incidence of TID and the frequency of DKA at disease onset in Lithuania during 2018-2024. Methods: This was a retrospective study including data on pediatric T1D onset. The study received ethical approval (No. BE-10-6). Results: The mean T1D incidence during 2018-2024 was 28.0 per 100,000 children (aged 0-14 years), with a peak in 2021 (36.4/100,000). The highest incidence was observed in the 10-14-year age group (p < 0.01). Data from 355 patients at disease onset were analyzed. The average DKA frequency during the study period was 37.1%. By severity: Mild DKA - 9.9%; Moderate DKA - 29.3%; Severe DKA - 21.1%. Eighteen patients had pH level < 7.0 at time of diagnosis. DKA frequency was similar across all age groups, with no statistically significant differences. At least one positive autoantibody was found in 89.9% of patients: GAD65 and insulin antibodies - 83.4% each; IA-2 - 86.2%. All three positive markers found in 67.3% of cases. Conclusions: From 2018 to 2024, T1D incidence in children significantly increased during the COVID-19 pandemic but has shown signs of stabilization in recent years. The disease is most commonly diagnosed during adolescence, and more than one-third of patients present with DKA at diagnosis, often of moderate or severe severity. This underscores the need for improved disease recognition and consideration of screening programs - especially in light of emerging therapies targeting autoimmune mechanisms that could help reduce disease burden and healthcare costs.