Juosmens ir kryžmens radikulopatijos diagnostikos ir nechirurginio gydymo principai
Įvadas. Juosmens ir kryžmens radikulopatija yra būklė, kai dėl įvairios etiologijos priežasčių yra dirginamos, spaudžiamos ar kitaip pažeidžiamos juosmeninės ir kryžmeninės stuburo dalies nugarinių nervų šaknelės. Didėjantis sergamumas juosmens ir kryžmens radikulopatija išsivysčiusiose šalyse lemia, kad tai tampa viena iš dažniausių neįgalumo priežasčių. Tikslas. Apžvelgti juosmens ir kryžmens radikulopatijos diagnostikos ir nechirurginio gydymo principus. Rezultatai. Juosmens ir kryžmens radikulopatijos pagrindinis simptomas yra nugaros skausmas, plinantis į kojas. Priklausomai nuo nugarinių nervų šaknelių pažeidimo lokalizacijos ir apimties, gali pasireikšti ir apatinių galūnių sensorikos bei refleksų sutrikimai. Šios ligos diagnostikai svarbus anamnezės surinkimas ir nuoseklus fizinio ištyrimo atlikimas, siekiant diferencijuoti radikulopatiją sukėlusias priežastis, atmesti raudonos vėliavos simptomus, kuriems esant galima įtarti sveikatai ir gyvybei pavojingą patologiją. Diagnostikai taip pat gali būti naudojami ir vaizdiniai tyrimai: magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kompiuterinė tomografija (KT), mielografija. Esant neaiškiam radiologiniam vaizdui, gali būti atlikti elektromiografijos ir elektroneurografijos tyrimai. Juosmens ir kryžmens radiokulopatijos gydymas yra kompleksinis, apimantis fizioterapines procedūras, manualinę terapiją, radijo dažnio terapiją ir farmakologinį gydymą. Progresuojant neurologinei simptomatikai ar nesant atsako į konservatyvų gydymą, gali būti indikuotinas ir chirurginis gydymas. Išvados. Siekiant išvengti neurologinių simptomų progresavimo ir paciento gyvenimo kokybės blogėjimo, svarbiausia yra savalaikė ir tiksli juosmens ir kryžmens radikulopatijos diagnostika. Atliekant fizinį ištyrimąnaudojami neurodinaminiai testai. Esant reikalui, atliekami neuroradiologiniai ar elektroneurografinius tyrimai. Nesant kontraindikacijų, gydymą rekomenduojama pradėti konservatyviomis priemonėmis.
Background. Lumbosacral radiculopathy is a condition, when the lumbar and sacral spinal nerve roots are irritated, compressed or otherwise damaged for various etiological reasons. Depending on the location and extent of damage to the spinal nerve roots, sensory and reflex disorders of the lower extremities may also occur. The increasing incidence of this disease especially in developed countries leads that lumbosacral radiculopathy is one of the most common cause of disability. Aim. Tol review the main principles of diagnosis and non-surgical treatment of lumbosacral radiculopathy. Results: It is important to collect a medical history, perform a consistent physical examination to differentiate the causes of radiculopathy, and rule out the symptoms of the red flag, which could signal an acute and special attention requiring disorder. Imaging techniques like magnetic resonance imaging, computed tomography, and myelography can also be used to confirm a diagnosis:. In cases of unclear radiological image, electromyography and electroneurography might be performed. Treatment of lumbosacral radiculopathy is a complex process that includes physiotherapy, manual therapy, kinesitherapy, and pharmacological treatment. If neurological symptoms progress, or there is no response to conservative treatment, surgical treatment may be appointed. Conclusions. In order to prevent the progression of neurological symptoms and deterioration of the patient's quality of life, the most important thing is timely and accurate diagnosis of lumbar and sacral radiculopathy. Neurodynamic tests are used during the physical examination. If necessary, neuroradiological or electroneurographic tests are performed. In the absence of contraindications, it is recommended to start the treatment with conservative measures.