Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys: traumines patirtys, potrauminis stresas ir požiūris į psichologinę pagalbą

Abstract

Įvadas. Trauminės, o ypač trauminės vaikystės, patirtys mokslinėje literatūroje siejamos su nusikalstamu elgesiu ir potrauminio streso sutrikimu. Nuteistųjų re- socializacija dažnai priklauso nuo to, kaip efektyviai jie keis savo elgesio ir požiūrio modelius, todėl svarbu, kad nuteistieji gautų atitinkamą psichologinę pagalbą, ku- rios kreiptis dažnai trukdo neigiamas požiūris į ją. Metodai. Tyrime dalyvavo pilnamečiai (n = 304) vyrai (80,9 proc.) ir moterys (19,1 proc.), atliekantys laisvės atėmimo bausmę. Tyrimas vykdytas septyniuose Lietuvos kalėjimuose. Tyrimo klausimyną sudarė socialiniai demografiniai klau- simai, Požiūrio į kreipimąsi profesionalios psichologinės pagalbos klausimynas (ATSPPH-SF) (Fischer ir Farina, (1995), revizuotas L. Picco ir kt., (2016)), Gyvenimo įvykių klausimynas - revizuotas (LEC-R) (Weathers ir kt., (2013), revizuotas Hyland ir kt., (2017)) ir Įvykio poveikio skalė - revizuota (IES-R) (Horowitz ir kt., (1979), mo- difikuota Weiss ir Marmar (1997). Rezultatai. Trauminės patirtys buvo statistiškai reikšmingai susijusios su di- desniu tiriamųjų laisvės atėmimo bausmių skaičiumi bei lankymusi pas psichikos sveikatos specialistą kalėjime ir už kalėjimo ribų (p < 0,05). Nustatyta, kad tik 2 iš 19 trauminių patirčių nebuvo statistiškai reikšmingai susijusios nė su vienu socialiniu- demografiniu rodikliu (p > 0,05). Su PTSS rizika galimai susidūrė 43,4 proc. tyrimo dalyvių. Didesni bendro PTSS įverčio balai buvo statistiškai reikšmingai susiję su moteriška lytimi ir dažnesniu lankymusi pas psichikos sveikatos specialistą kalėji- me. Pozityvesnis požiūris į kreipimąsi profesionalios psichologinės pagalbos buvo statistiškai reikšmingai susijęs su didesniu tyrimo dalyvių amžiumi ir dažnesniu lan- kymusi pas psichikos sveikatos specialistą kalėjime (p < 0,05). Trauminės patirtys, PTSS simptomai ir požiūris į pagalbą teigiamai koreliavo tarpusavyje. Mediacijos analizėje matoma, kad visi ryšiai tarp šių reiškinių buvo statistiškai reikšmingi (p < 0,05), kai medijuojamas ryšys tarp trauminių patirčių ir PTSS simptomų, kurio mediatorius buvo požiūris į pagalbą. Išvados. Didesnis nuteistųjų trauminių patirčių skaičius siejosi su labiau iš- reikštais potrauminio streso sutrikimo simptomais. Šie simptomai buvo labiau išreikšti tarp moterų ir tiriamųjų, kurie kreipėsi psichologinės pagalbos kalėjime. Trauminės patirtys veikė potrauminio streso sutrikimo simptomus tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai - per nuteistųjų požiūrį į psichologinę pagalbą. Pozityvesnis požiū- ris į pagalbą buvo svarbus veiksnys, siejantis traumines patirtis ir labiau išreikštus potrauminio streso simptomus.