The Role of conditioning and expectancy in placebo: simulating caffeine effect on attentional functions
Originalūs moksliniai straipsniai
Įvadas. Placebo efektas – plačiai žinomas mokslinis fenomenas, atskleidžiantis sudėtingą žmogaus mąstymo ir organizmo reakcijų sąveiką. Klasikiniais placebo efektą lemiančiais veiksniais yra laikomi sąlygojimas ir įsitikinimas, tačiau vieningos nuomonės dėl šių veiksnių vaidmens iniciuojant placebo poveikį nėra. Tikslas. Išsiaiškinti sąlygojimo ir įsitikinimo svarbą placebo veikimo mechanizmuose, analizuojant kofeino ir placebo poveikį dėmesio funkcijoms. Metodai. Šiame eksperimente dalyvavo 88 savanoriai tiriamieji. Eksperimento metu tiriamieji buvo suskirstyti į 4 tiriamąsias grupes: kavos-kofeino (6,6 g kavos/100 ml vandens), kavos-placebo (6,6 g dekofeinizuotos kavos/100 ml vandens), sulčių-kofeino (100 mg kofeino/100 ml sulčių), sulčių-placebo (100 ml sulčių). Siekiant sustiprinti tiriamųjų įsitikinimą, tiriamiesiems buvo teigiama, kad visi gėrimai pasižymi stipriu kofeino poveikiu, taip pat eksperimento metu buvo skaitoma paskaita apie kofeino poveikį kognityvinėms funkcijoms. Dėmesio funkcijoms įvertinti buvo naudojami kompiuterinės Stroop užduoties rezultatai. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė reikšmingą tiriamųjų reakcijos laiko ir klaidų skaičiaus pagerėjimą kavos-kofeino, kavos-placebo ir sulčių-kofeino grupėse. Sulčių-placebo grupėje pokyčiai buvo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Reakcijos laiko pagerėjimas, stebimas kavos-placebo ir kavos-kofeino grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (atitinkamai 11,78 proc. ir 14,82 proc.), todėl galima teigti, jog dekofeinizuotos kavos ir kofeino poveikis tiriamųjų dėmesio funkcijoms buvo panašus. Išvados. Sąlygojimas ir įsitikinimas yra būtinos sąlygos pasireikšti placebo efektui. Placebo poveikis, veikiant tik įsitikinimui, net esant verbaliniam sustiprinimui ir socialiniam modeliavimui, yra nereikšmingas.
Background. Placebo effect is a popular scientific phenomenon, showing the complexity of individuals’ mind-body interaction. The placebo response is usually determined by two classical mechanisms – expectancy and conditioning, yet there is no clear agreement in literature regarding the roles of these factors. The aim. To assess the impact of conditioning and expectancy in placebo effect, analysing caffeine and placebo influence on attentional functions. Methods. 88 volunteers took part in the experiment. Participants were split into 4 experimental groups: coffee-caffeine (6.6 grams of coffee/100 ml of water), coffee-placebo (6.6 grams of decaffeinated coffee/100 ml water), juice-caffeine (100 grams of caffeine/100 ml juice), juice-placebo (100 ml of juice). Participants were told that all beverages contain high dose of caffeine and attended the lecture about caffeine effects on cognitive functions in order to increase expectancy. Attentional functions were assessed using a computerized Stroop task. Results. The results of our study showed significant improvement of participants’ reaction time and error rate in coffee-caffeine, coffeeplacebo and juice-caffeine groups. Changes in juice-placebo group were statistically insignificant (p>0.05). Reaction time improvement in coffee-placebo group did not significantly differ from coffee-caffeine (11.78% versus 14.82%), meaning that decaffeinated coffee had similar effect as caffeine. Conclusions. Both conditioning and expectancy are necessary to invoke placebo effect. When placebo is led only by expectancies, although it can be enhanced verbally and by social modelling, effect tends to be insignificant.