Depresiškumo, nerimo ir atsako į sukeltą kognityvinį stresą sąsajos

Abstract

Įvadas. Depresija ir nerimas yra vieni iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų visame pasaulyje. Stresas, nesvarbu, ar jis būtų lėtinis, ar ūmus, vaidina svarbų vaidmenį šių būklių atsiradime ir paūmėjime. Tyrinėjimas, kaip depresija ir nerimas yra susiję su asmenų reakciją į stresą, gali suteikti įžvalgų apie pagrindinius šių sutrikimų mechanizmus. Taigi, pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo įvertinti sąsajas tarp nerimo, depresiškumo ir reakcijos į sukeltą kognityvinį stresą. Metodai. Šiame kvazieksperimente dalyvavo 20 dalyvių (45 % moterų; amžiaus vidurkis 25,80, SN = 7,35), buvo taikomas mažų imčių dizainas bandymų replikavimu „grupės viduje“. Kiekvienam dalyviui buvo taikomi du tiriamieji poveikiai: Stroop užduoties atlikimas be laiko matavimo (palyginamasis poveikis) ir Stroop užduoties atlikimas per laiką (streso poveikis). Nerimas ir depresiškumas buvo vertinti naudojant atitinkamai Generalizuoto nerimo skalę 2 (GAD-2) ir Paciento sveikatos klausimyną–2 (PHQ-2). Kiekvieno poveikio metu buvo vertinami tiriamųjų atsako į stresą rodikliai: širdies susitraukimų dažnis (matuojamas naudojant biologinio grįžtamojo ryšio aparatą), subjektyvus streso įvertinimas (pagal klausimyną) ir dėmesio produktyvumu (Stroop užduotis). Rezultatai.Vidutinis PHQ-2 įvertis siekė 2,20 (SN=1,59), o GAD-2 1,85 (SN=1,29). Rezultatai parodė, kad GAD-2 skalės suminis įvertis statistiškai reikšmingai teigiamai koreliavo su tiriamųjų širdies susitraukimo dažniu tiek palyginamo poveikio (rho=0,33 p=0,035), ir streso poveikio metu (r=0,39; p=0,012). Nors eksperimento sąlygomis sukeltas stresas statistiškai reikšmingai padidino tiriamųjų širdies susitraukimo dažnį, subjektyvų streso įvertį bei padidino dėmesio produktyvumą (p<0,001), vis tik stebimi pokyčiai nebuvo reikšmingai susiję su tiriamųjų depresiškumu ir nerimu (p>0,05).Išvada.Nustatyta, kad kitaip nei depresiškumas, nerimas turėjo ryšį su širdies veikla, daugiau nerimo patiriančių tiriamųjų širdies susitraukimų dažnis buvo aukštesnis. Vis tik nei nerimo, nei depresijos rodikliai neturėjo reikšmingos įtakos tiriamųjų atsakui į stresą -t.y. rodiklių pokyčiui.