Miastenijos eigą bloginantys veiksniai: naujausi tyrimai ir įžvalgos
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2025-12-31 | 29 | 1 (103) | 15 | 26 |
Apžvalginis mokslinis straipsnis / Review Article
Miastenija (lot. myasthenia gravis, MG) – tai autoimuninė liga, kuri pažeidžia nervo ir raumens jungtį, o dėl to atsiranda patologinis raumens nuovargis. Pagrindinis ligos simptomas – raumenų nuovargis, kuris yra ryškesnis pavargus, taip pat gali būti labiau pastebimas antroje dienos pusėje. Liga gali pažeisti veido arba visus kūno raumenis. Pastaraisiais metais ligos paplitimas ir sergamumas ja labai išaugo, todėl vis daugiau dėmesio skiriama ligos simptomus ūminančių veiksnių išaiškinimui ir jų poveikio mažinimui. Nėštumas gali būti vienas tokių veiksnių – jo metu miastenijos simptomai gali blogėti, ypač pirmąjį trimestrą ir (ar) po gimdymo, nepaisant ligos eigos sunkumo. Miastenijos simptomų pablogėjimą taip pat gali išprovokuoti tam tikrų vaistų, tokių kaip antibiotikai (pvz., azitromicinas, aminoglikozidai, fluorochinolonai) vartojimas. Kardiologijoje vartojami vaistai, kaip antai beta adrenoblokatoriai, taip pat gali turėti neigiamą poveikį. Be to, miastenija sergantiems pacientams nerekomenduojama vartoti magnio preparatų, nes jie gali sutrikdyti impulso perdavimą neuroraumeninėje jungtyje. Imunoterapija, naudojant imuninės kontrolės patikros taškų inhibitorius gydant onkologines ligas, taip pat gali sukelti miastenijos paūmėjimų. Svarbu paminėti, kad botulino toksinas, kuris yra naudojamas estetinėse procedūrose, taip pat sukelia raumenų silpnumą. Miastenijos simptomų pablogėjimą gali išprovokuoti ir daugelis kitų faktorių: padidėjusi kūno temperatūra, depresija, kvėpavimo sistemos infekcijos, nemiga. Taigi nėštumas, medikamentai, šiluma, skydliaukės ligos, depresija, infekcijos, nemiga – visi šie veiksniai miastenija sergantiems pacientams turi būti vertinami ir, jei galima, kontroliuojami, siekiant užtikrinti geresnę jų gyvenimo kokybę, lengvesnę ligos eigą. Šiame straipsnyje apžvelgiami literatūros duomenys apie miasteniją ūminančius veiksnius.
Myasthenia (Latin: myasthenia gravis, MG) is an autoimmune disease that affects the neuromuscular junction, leading to pathological muscle fatigue. The main symptom of the disease is muscle fatigue, which becomes more pronounced after exertion and may be especially noticeable later in the day. The disease may affect either facial muscles or all skeletal muscles of the body. In recent years, the prevalence and incidence of myasthenia have significantly increased, prompting greater attention toward identifying factors that exacerbate symptoms and minimizing their impact. Pregnancy is one such factor – as symptoms of myasthenia may worsen during pregnancy, particularly in the first trimester and/or postpartum, regardless of the overall severity of the disease. Symptom exacerbation may also be triggered by certain medications, such as antibiotics (e.g., azithromycin, aminoglycosides, fluoroquinolones). Cardiovascular drugs, such as beta-blockers, may likewise have a detrimental effect. The use of magnesium supplements is also not recommended for patients with myasthenia, as they can disrupt impulse transmission at the neuromuscular junction. Immunotherapy using immune checkpoint inhibitors in oncology can also induce exacerbations of myasthenia. It is important to note that botulinum toxin, used in aesthetic procedures, can also lead to muscle weakness. Many other factors may trigger symptom worsening as well, including an elevated body temperature, depression, respiratory infections, and insomnia. Thus, pregnancy, medications, heat, thyroid disorders, depression, infections, and insomnia – all these factors must be assessed and, wherever possible, controlled in patients with myasthenia so that to ensure an improved quality of life and a milder disease course. This article reviews literature data on factors exacerbating myasthenia.
| URI | Access Rights |
|---|---|
| https://www.zurnalai.vu.lt/neurologijos_seminarai/lt/article/view/46407/42150 | Viso teksto dokumentas (atviroji prieiga) / Full Text Document (Open Access) |
| https://hdl.handle.net/20.500.12512/259319 |