Širdies magnetinio rezonanso tomografijos vaidmuo pacientams, kuriems atliekama kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija

Abstract

Takotsubo kardiomiopatija – praeinanti sistolinė kairiojo skilvelio (KS) disfunkcija esant KS vidurinių segmentų hipo-, aki- arba diskinezei, nesant obstrukcinės vainikinių arterijų (VA) ligos. Viršūniniai segmentai ne visada, tačiau dažnai taip pat būna pažeisti. Sindromui įprastai būdingas išeminio pobūdžio krūtinės skausmas, tačiau gali pasireikšti ir dusulys, kardiogeninis šokas, sąmonės praradimas, taip pat takotsubo kardiomiopatijai būdingi pokyčiai elektrokardiogramoje (ST pakilimas ar T dantelių inversija), padidėję specifiniai biocheminiai širdies žymenys. Nors takotsubo kardiomiopatija dar kitaip žinoma kaip „sudaužytos širdies sindromas“, vis dėlto paskutiniu metu pripažįstama, kad šią ligą gali sukelti ne tik emocinis stresas, bet ir fiziniai veiksniai. Klinikinis atvejis 62 m. pacientei, pradėjus skųstis dešiniojo kirkšnies skausmu, buvo diagnozuota gaktikaulio plazmocitoma. Pacientei pradėtas gydymas pagal VDT schemą (bortezomibu, talidomidu, deksametazonu). Didėjant kepenų fermentų koncentracijai kraujyje, talidomido vartojimas nutrauktas, gydymo schema koreguota į CYBORDEX (ciklofosfamidas, bortezomibas, deksametazonas). Po 5 mėnesių pacientė ištirta prieš numatomą autologinę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją, nesant kontraindikacijų, atliktas I etapas – ląstelių mobilizacija ciklofosfamidu ir granulocitų kolonijas stimuliuojančiais faktoriais (GKSF). Pacientė serga arterine hipertenzija, šeiminė išeminės širdies ligos anamnezė neigiama, nerūko. Objektyviai: ECOG – 0. Bendra būklė patenkinama. Periferinių limfmazgių nečiuopiama, oda, gleivinės, akys, periferinės venos be žymesnių nukrypimų nuo normos. Arterinis kraujo spaudimas 125/80 mm Hg, širdies susitraukimų dažnis 58 k./min., plaučiuose alsavimas vezikulinis, be karkalų, SpO2 98 proc., pilvas minkštas, neskausmingas. Prieš numatomą kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją atlikus širdies echoskopiją nustatyta gera bendroji KS sistolinė funkcija (55 proc.), sutrikusi diastolinė funkcija – sutrikusi relaksacija. Prasiplėtęs kairysis prieširdis. Plati kylančioji aorta. Aortos vožtuvas (AoV) triburis, burių kraštų saiki sklerozė, mažas AoV nesandarumas. I° mitralinio vožtuvo nesandarumas. Dešinysis skilvelis nepraplitęs, geros funkcijos. I° triburio vožtuvo nesandarumas. Kraujotaka plaučių arterijoje nehipertenzinė. Nesant kontraindikacijų, pacientė stacionarizuota II kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos etapui – autologinei transplantacijai. Atliekant transplantaciją, sulašinta CD34 + 3,3 x 10*6kg ląstelių, procedūros metu stebėtas pykinimas, vėmimas, hipotenzija, sąmonės netekimo epizodas su traukuliais. Po transplantacijos atsiradus krūtinės skausmui registruota EKG, kurioje fiksuota naujai atsiradusių pokyčių – neigiami T danteliai I, II, aVF, V3–6 (1 pav.), troponino I kiekio padidėjimas nuo 0,07 µg/l iki 1,89 µg/l. Atlikta širdies echoskopija, kurioje stebėta sumažėjusi sistolinė KS funkcija, kontrakcijos sutrikimai viršūnėje, viduriniuose segmentuose, gera pamatinių segmentų kontrakcija. Esant padidėjusiam troponino I kiekiui, neigiamai EKG dinamikai tuo metu diagnozuotas miokardo infarktas be ST pakilimo. Kadangi ST pakilimo nebuvo, pacientė po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos buvo izoliuojama dėl didelės infekcijos rizikos, skubi vainikinių arterijų angiografija (VAA) neatlikta, nuspręsta taikyti konservatyvų gydymą skiriant beta adrenoblokatorius, AKF inhibitorius, statinus, nitratus, aspiriną. [...].