Atsakomybės dialektika
| Date |
|---|
2002 |
Atsakomybė – vienas svarbiausių asmenybės bruožų. Kas tai – priedermė, pareiga ar vertybė? Reikalavimų vykdymas ar sąmoningas privalomybės prisiėmimas? Į tai kiekviena asmenybė atsako savo gyvenimu. Atsakomybės sąvoka yra daugialypė. Technikos filosofas Hans Lenk išskiria keturias jos dalis: veiksmų atsakomybę, vaidmens – užduoties atsakomybę, teisinę atsakomybę ir moralinę atsakomybę. Taip išskaidę galime lengviau objektyvizuoti šią vertybę, o kartu pastebėti ir jos integruotumą, nes vis tiek kiekvieno atskiro asmens atsakomybė traktuotina kaip nedaloma visuma. Vis dėlto nagrinėjant toliau, galima įžvelgti tam tikrą atsakomybės dialektiką. Darbe keliamos tokios problemos: 1. Atsakomybė neatsiejama nuo laisvės. Tik laisvai rinkdamasis žmogus gali būti atsakingas. Tačiau atsakomybė reikalauja apibrėžtumo – tam tikrų ribų. Kaip tai suderinama su laisve? 2. Atlikdami kokius nors veiksmus, eidami kokias nors pareigas, o galų gale tiesiog gyvendami dažniausiai esame ir veikiame ne vieni, vadinasi, dalijamės ir atsakomybe? Jei už kito veiksmus atsakingas būti negaliu, ar mano asmeninė atsakomybė išnyksta? 3. Atsakomybės reiškimąsi kiekvienu atskiru momentu sąlygoja tiktai subjektas. Kiekvienas prisiimdamas ją, o ypač moralinę atsakomybę, supranta ir prisiima ją subjektyviai. Ir vis dėlto tam, kad atsakomybė neliktų vien teorinė, bet veiktų ir praktiškai, ji turi būti suobjektyvinama? Aptariant šias problemas remtasi filosofų Juozo Girniaus, Imanuelio Kanto, Hans Lenk, etikos atstovų Emmanuel Levino, Johno Laddo darbais. Labai svarbu suvokti atsakomybės nedalomumą ir išdrįsti kiekvienu atveju prisiimti visą atsakomybę. Tikroji laisvė pati iš savęs reikalauja atsakomybės apibrėžtumo. Taigi asmenybės pagrindinė užduotis – išsiaiškinti ir priimti atsakomybės dialektiką, tuo pačiu atrasti ir atsakomybės vienybę.