Izoliuota sistolinė hipertenzija
Izoliuota sistolinė hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis kraujospūdis aukštesnis negu 140 mmHg, o diastolinis žemesnis negu 90 mmHg. Įvairių klinikinių studijų duomenimis, pakilęs sistolinis kraujospūdis pagyvenusiems žmonėms yra daug svarbesnis negu pakilęs diastolinis. Izoliuota sistolinė hipertenzija dažnėja su amžiumi. Ji diagnozuojama 20 proc. žmonių, vyresnių kaip 75 metų. Įrodyta, kad izoliuota sistolinė hipertenzija yra svarbi sergamumo ir mirtingumo priežastis. Šiame apžvalginiame straipsnyje aptariamas izoliuotos sistolinės hipertenzijos dažnis, jos patofiziologija, diagnostikos galimybės, komplikacijos, susijusios su izoliuota sistoline hipertenzija (insultai, koronarinė patologija, inkstų ir širdies nepakankamumas ir t.t.) ir būtinybė mažinti padidėjusį sistolinį kraujospūdį.
Isolated systolic hypertension (ISH) is defined as a sustained systolic blood pressure >140 mmHg and a diastolic pressure <90 mmHg. Various clinical trials concluded that elevated systolic blood pressure in the elderly was more significant than elevated diastolic blood pressure. The prevalence of ISH increases with advancing age, and it is now estimated that 20 per cent of persons 75 years of age are affected. ISH has proved to be an important cause of morbidity and mortality. In this review article is discussed about frequency of ISH, about pathophysiology of hypertension in the elderly, diagnostic possibilities, the risks associated with ISH (stroke, coronary events, renal failure, congestive heart disease etc.), the need to lower systolic blood pressure.