Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos netolygumai dėl šeimos turtinės padėties

Abstract

Įžanga Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad šalies vaikų mityba nėra pakankamai racionali ir palanki sveikatai [1,2]. Teigiama, kad tam didelė reikšmė tenka socialiniams-ekonominiams veiksniams: šeimos turtinei padėčiai, tėvų išsilavinimui, pajamoms, nedarbui, maisto produktų kainoms, sveikų produktų prieinamumui ir kt. [3]. Dėl šių veiksnių skirtumų tarp visuomenės grupių atsiranda socialiniai mitybos netolygumai, kuriems ypač jautrūs vaikai. Tyrimai rodo, kad turtingų ir neturtingų šeimų vaikų mityba skiriasi – turtingesnių šeimų vaikų mitybos įpročiai sveikesni nei maţiau turtingų šeimų vaikų [4]. Mitybos ir kiti gyvensenos netolygumai savo ruoţtu sąlygoja sveikatos ir gyvenimo kokybės skirtumus [5]. Maţinant vaikų mitybos netolygumus svarbu atskleisti, kokiose demografinėse grupėse (pagal lytį, amţių, gyvenamąją vietą) ir kuriuos maisto produktus vartojant jie labiausiai pasireiškia. Mokslinėje literatūroje tokių duomenų autoriai nerado. Tikslas – įvertinti 11-15 metų amţiaus vaikų mitybos netolygumus, atsiradusius dėl skirtingos šeimų turtinės padėties, ir palyginti juos atsiţvelgiant į vaikų lytį, amţių, gyvenamąją vietą bei maisto produktų grupę. Metodai. Tyrimui panaudoti duomenys, surinkti 2013/2014 mokslo metais vykdant šalies mokyklose tarptautinę mokyklinio amţiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studiją HBSC [6]. Tiriamieji buvo atrinkti atsitiktinės hierarchinės atrankos būdu. Jų imtis reprezentavo šalies mokinius pagal abi lytis, tris amţiaus grupes (11, 13 ir 15 metų), gyvenamąją vietą (miestas-kaimas). Duomenys rinkti anoniminės apklausos metodu; tiriamieji atsakė į standartizuotos HBSC anketos klausimus [6]. Įvairių maisto produktų vartojimas buvo išaiškinamas daţnuminiu metodu. Šeimos turtinė padėtis įvertinta remiantis HBSC studijos sukurta 6 klausimų FAS skale. Panaudojus šią skal[...].