Įrodymais grįsta praktika: požiūris, taikymas ir kliūtys kineziterapijoje
Date |
---|
2015-04-00 |
ISBN 978-9955-15-417-4.
Pasaulinės kineziterapeutų konfederacijos (WCPT) kongrese 2011m. viešame pareiškime „Įrodymais grįsta praktika“ (Evidence-based practice) buvo teigiama, kad kineziterapeutai yra atsakingi už mokslinių įrodymų taikymą praktikoje ir privalo užtikrinti jog pacientų/klientų gydymas būtų pagrįstas geriausiais turimais įrodymais. Kineziterapeutai taip pat turi atsakomybę nenaudoti metodų ir technologijų, kurios buvo įrodytos, jog yra neefektyvios ar pavojingos. Nors dauguma kineziterapeutų priima šią koncepciją iš esmės, tačiau integruoti mokslinių tyrimų įrodymus į kasdieninę klinikinę praktiką yra sudėtinga. (Salbach et al., 2009; Schreiber et al., 2009; Bridges et al., 2007; Thomas et al., 2011). Darbo tikslas: Išanalizuoti kineziterapeutų požiūrį į įrodymais grįstą praktiką, jos taikymą ir kliūtis. Uždaviniai: 1. Nustatyti kineziterapeutų požiūrį į įrodymais grįstos praktikos taikymą jų darbe. 2. Nustatyti kineziterapeutų elgseną susijusi su įrodymais grįstos praktikos taikymu. 3. Nustatyti kineziterapeutų požiūrį į klinikinės praktikos gairių taikymo praktikoje kliūtis. Metodika: Atsitiktinės atrankos būdu buvo apklausti Lietuvoje dirbantys kineziterapeutai, pateikiant popierinę ir elektroninę anketos variantą. Tyrimui buvo naudota Bernhardsson ir Larsson (2013) „EBP Questionnaire“ klausimynas. Apklausoje sudalyvavo 142 kineziterapeutai. Duomenų analizei buvo tinkamos 135 užpildytos anketos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS Statistics 20.0 statistine programa, apskaičiuoti imties požymių dažniai. Statistinių ryšių stiprumui įvertinti buvo taikyta chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Rezultatai: Tyrime dalyvavo 22 (16,3 proc.) vyrai ir 113 (83,7 proc.) moterų. Iš jų bakalauro neuniversitetinį išsilavinimą turėjo 34 (25,2 proc.), 41 (30,4 proc.) – bakalauro universitetinį; 55 (40,7 proc.) - [...].