Šlaunikaulio interimplantinio lūžio operacinio gydymo artimieji rezultatai LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje

Temos aktualumas Interimplantiniai šlaunikaulio lūžiai yra gana reti, tačiau daugėjant pacientų, kuriems yra protezuoti tiek kelio, tiek klubo sąnariai, šie lūžiai tampa vis dažnesni. Lietuvoje 2013-2023 m. laikotarpiu buvo atlikta 82 230 pirminių klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo operacijų. Priklausomai nuo rizikos veiksnių, interimplantinio šlaunikaulio lūžio tikimybė yra didesnė moterims, vyresnėms nei 70 metų. Chirurginis gydymas dažnai būna sudėtingas - fiksacija plokštelė turi būti itin tiksli, siekiant užtikrinti implantų stabilumą. Darbo tikslas (-ai) Įvertinti šlaunikaulio interimplantinio lūžio chirurginio gydymo rezultatus, naudojant specialią osteosintezės sistemą LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje 2021 01 01-2023 12 31 m. laikotarpiu. Tyrimo metodai Tyrimo dalyviai – pacientai, patyrę interimplantinį šlaunikaulio lūžį. Atrinkti pacientai, kurie 2021 01 01-2023 12 31 m. laikotarpiu buvo stacionarizuoti operaciniam gydymui, taikant NCB periprotezinę šlaunikaulio osteosintezės sistemą (Zimmer Biomet) LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje. Papildomai pacientams taikyta fiksacija medialine plokštele (Kanghui), kauliniais kabeliais (Smith&Nephew), struktūriniais alograftais. Imtis – 10 pacientų. Devyni iš jų buvo po pirminių endoprotezavimo operacijų, vienas – po revizinės klubo ir pirminio kelio operacijos. Analizuoti Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro duomenys, ligos istorijos bei priešoperaciniai ir pooperaciniai radiologiniai vaizdai. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų analizės paketą „IBM SPSS Statistics 30.0“. Rezultatai LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje 2021-2023m. laikotarpyje buvo gydyti 10 pacientų, patyrusių interimplantinį šlaunikaulio lūžį. Du atvejai – pacientai, kurie jau buvo gydyti dėl interimplantinio lūžio. Visi pacientai - moteriškos lyties. Amžiaus vidurkis traumos metu – 81,2 metai. Lūžiai klasifikuoti pagal Pires klasifikaciją: Pires IA tipo lūžių buvo 5 (50proc.), Pires IIA tipo buvo taip pat 5 (50proc.). 9 pacientai (90proc.) patyrę interimplantinį šlaunikaulio lūžį, kelio ir klubo endoprotezai buvo pirminiai. 1 paciento (10proc.) klubo endoprotezas buvo revizinio tipo, o kelio – pirminis. Interimplantiniai lūžiai buvo tvirtinami proksimaline (n=3) arba distaline (n=7) specialia osteosintezės sistema. Atliekant ostesintezę dviejų pacientų lūžiai papildomai buvo fiksuoti medialine plokštele. Gydant interimplantinius lūžius taip pat buvo panaudoti struktūriniai alograftai (n=2) ir kauliniai kabeliai (n=5). Gydyti Pires IIA tipo lūžiai gijo geriau nei Pires IA tipo. Geri gydymo rezultatai buvo stebėti 4 pacientams (40proc.), kurių lūžio tipas buvo Pires IIA. Pires IA tipo lūžių efektyvus gydymas stebėtas 3 pacientams (30proc.). Pacientai, kurie buvo stacionarizuoti dėl jau patirto pakartotinio lūžio ir metalo konstrukcijos migracijos, buvo gydyti taikant osteosintezę specialia plokštele ir papildomą fiksaciją medialine plokštele (n=1) arba struktūriniu alograftu (n=1). Taikant chirurginį gydymą pacientams, patyrusiems lūžį pirmą kartą, komplikacijos pasitaikė 3 pacientams (30proc.). Komplikacijos priežastis – pakartotinis lūžis ir metalo konstrukcijos migracija. Komplikacijas patyrė pacientai, kurių lūžiai buvo Pires IA tipo (n=2, 20proc.) bei Pires IIA tipo (n=1, 10proc.). Visų šių pacientų lūžiai buvo tvirtinti viena distaline lateraline plokštele. Komplikacijos pasireiškė praėjus iki vienerių metų laikotarpiui po osteosintezės. Atliekant revizinę operaciją vienam pacientui buvo panaudotas struktūrinis alograftas, kitiems dviems – papildoma fiksacija. Išvados, rekomendacijos Didžiausią riziką patirti interimplantinį šlaunikaulio lūžį turi moterys, vyresnės nei 70 metų. Geresni gydymo rezultatai stebėti Pires IIA tipo lūžiams, lyginant su Pires IA tipo. Pakartotiniai lūžiai ir metalo konstrukcijos migracija pasitaikė pacientams, kuriems atliekant osteosintezę trūko papildomos fiksacijos.