Medicininė pagalba artimiesiems

Tyrimo tikslas. Pateikti gerosios medicinos praktikos rekomendacijas, teikiant pagalbą artimiesiems, giminai­čiams, atsižvelgiant į etines ir teisines nuostatas. Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti, ar sveikatos specialisto teikiama pagalba artimajam nepažeidžia etikos ir moralės prin­cipų. 2. Įvertinti, ar teikiama medicininė pagalba arti­mam asmeniui turi teisinių apribojimų. 3. Išsiaiškinti, kiek gydytojų anesteziologų reanimatologų bendroje Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos gydytojų im­tyje sutiko teikti pagalbą savo artimiems žmonėms. 4. Nustatyti, ar turi įtakos sveikatos specialistų klinikinės praktikos trukmė ir sutikimas padėti artimam asmeniui. 5. Nustatyti, kokią dažniausią medicininę pagalbą svei­katos specialistai yra suteikę savo artimiesiems. 6. Įver­tinti, dėl kokių priežasčių sveikatos specialistai yra linkę atsisakyti medicininės pagalbos teikimo. 7. Išsiaiškinti, ar sveikatos specialistai žino, jog yra rekomendacijų, galinčių padėti priimti artimųjų gydymo sprendimus. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 128 LSMUL Kauno klinikų sveikatos specialistai. Į anketoje pateiktus klau­simus (1 priedas) atsakė 51,6 proc. gydytojų, 16,4 proc. gydytojų rezidentų ir 32 proc. slaugytojų. 95 proc. visų apklaustųjų gavo medicininės pagalbos prašymą iš savo artimųjų ir 99 proc. jų sutiko ją suteikti. 63,2 proc. iš visų apklaustų gydytojų buvo anesteziologai reanimatologai. 46,2 proc. viso Anesteziologijos klinikos personalo su­tiko padėti savo artimiesiems. 67 proc. visų apklaustų gydytojų išrašė receptus vaistams, tačiau tik 6 proc. buvo kaip pagrindiniai gydytojai. 69,5 proc. apklaustųjų svei­katos specialistų medicininę pagalbą teikė telefonu. Res­pondentų nuomone, atsisakyti paskatintų kompetencijos nebuvimas, negalėjimas būti objektyviu dėl per artimų santykių, jei tai būtų neetiška ar turėtų teisinių apribo­jimų. 73 proc. sveikatos specialistų nežino ar nėra įsiti­kinę, jog egzistuoja gairės, kurios gali padėti apsispręsti dėl artimųjų gydymo. 44 proc. apklaustų sveikatos spe­cialistų norėtų turėti etikos vadovą ar rekomendacijas. Išvados. 1. Išsiaiškinta, jog Lietuvos gydytojų profesi­nės etikos kodeksas gydytojui rekomenduoja vengti di­agnozuoti ir gydyti ligas ar išrašyti vaistus savo šeimos nariams bei artimiesiems. 2. Lietuvoje įstatymo, drau­džiančio sveikatos specialistams gydyti šeimos narius, nėra. 3. Visi tyrime dalyvavę Anesteziologijos klinikos gydytojai ir gydytojai rezidentai sutiko teikti medici­ninę pagalbą savo artimiesiems. 4. Nustatyta, jog stipraus ryšio tarp sveikatos specialistų klinikinės praktikos tru­kmės ir sprendimo teikti medicininę pagalbą nebuvo. 5. Dažniausia teikiama pagalba buvo receptų išrašymas. 6. 35,9 proc. respondentų pagrindine atsisakymo priežastimi nurodė kompetencijos stygių, kiti 9,4 proc. negalėjimą būti objektyviais dėl per artimų santykių. 7. Nustatyta, jog 73 proc. nežino ar nėra įsitikinę, jog egzistuoja gai­rės, kurios gali padėti apsispręsti dėl artimųjų gydymo. 44 proc. nurodė, jog tokios rekomendacijos gydymo įs­taigoms būtų reikalingos.

The study objective is to present recommendations of good medical practice while helping the family and relatives based on the regulations of ethics and law. The goals of the study: 1. To determine if the help provided by a health specialist to a relative doesn‘t violate the principles of morality and ethics. 2. To evaluate if the medical help provided to a relative has any legal restrictions. 3. To find out the number of anesthesiologist-reanimatologists who agreed to provide help to their relatives in Kaunas clinics. 4. To determine if the duration of practice of a health specialist and the agreement to help their family members has any effect. 5. To determine the type of medical help most often provided by medical specialists to their family. 6. To evaluate the reasons why medical specialists refuse to provide medical help to their relatives. 7. To find out if the health specialists know of the existence of the guidelines that can help make decisions when treating their family. Results. A total of 128 LSMUL Kaunas clinics health specialists participated in the study. 61.6% of doctors, 16.4% of doctors-residents and 32% of nurses answered the questionnaire. 95% of all questioned received a request of medical help from their family members and 99% of them agreed to provide it. 63.2% of all questioned doctors were anesthesiologist-reanimatologists. 46.2% of the entire anesthesiology personnel agreed to help their relatives. 67% of doctors made prescriptions for medications, but only 6% were the principle doctors. 67% of the questioned health specialists provided the medical help on the phone. In the opinion of the respondents the reasons for refusal would be lack of competence, lack of objectivity due to close relations or if it was unethical or had any legal restrictions. 73% of health specialists don‘t know or are not sure of the existence of the guidelines that can help make a decision on the treatment of family. 44% of questioned health specialists would like to have manual of ethics or recommendations regarding health care for relatives/family members. Conclusions: 1. It was determined that according to Lithuanian codex of professional ethics it is recommended for doctors to avoid diagnosis and treatment of the ailments of their family members and relatives or prescription of medication to them. 2. There is no law that prevents doctors from treating their close ones and relatives in Lithuania. 3. All the doctors and doctor-residents of the Anesthesiology clinic agreed to provide medical help for their relatives. 4. It was determined there is no correlation between the duration of practice of the health specialists and their agreement to provide medical help. 5. The most common type of help was prescribing medication. 6. 35.6% of the respondents named the lack of competence as their main reason to refuse providing medical help, the other 9.4% named the lack of objectivity due to close relations. 7. It was determined that 73% don‘t know or aren‘t sure of the existence of the guidelines that can help make decision about the treatment of their family members. 44% asserted that such recommendations would be necessary in medical institutions.