Metabolinio sindromo diagnostikos kriterijų įvertinimas nustatant atsparumą insulinui

Abstract

Darbo tikslas. Įvertinti metabolinio sindromo diagnostikos kriterijus atrenkant asmenis, kurių organizmas atsparus insulinui, bei įvertinti metabolinio sindromo dažnį, priklausomą nuo lyties taikant skirtingus diagnostikos kriterijus. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tirtųjų kontingentas – iš Raseinių rajono gyventojų atsitiktinės sisteminės atrankos būdu suformuota 1115 (562 vyrai ir 553 moterys) tiriamųjų imtis, amžiaus ribos – nuo 45 iki 96 metų. Atsparumas insulinui nustatytas naudojant homeostazės modelį. Metabolinis sindromas nustatytas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos, Nacionalinės cholesterolio švietimo programos suaugusiųjų gydymo gairės III ir Tarptautinės diabeto federacijos apibrėžimais. Rezultatai. Metabolinio sindromo dažnis, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos kriterijais – 384 (34,4 proc.); šis rodiklis tarp lyčių nesiskyrė. Nacionalinės cholesterolio švietimo programos suaugusiųjų gydymo gairės III – 336 (30,1 proc.), vyrams – 107 (19,0 proc.), moterims – 229 (41,4 proc.), p<0,001; Tarptautinės diabeto federacijos – 474 (42,5 proc.), vyrams – 175 (31,1 proc.), moterims – 299 (54,1 proc.), p<0,001. Atsparumo insulinui dažnis – 314 (28,5 proc.), šis rodiklis tarp lyčių nesiskyrė. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos kriterijais, nustatytas didžiausias atsparumo insulinui dažnis – 267 (70,3 proc.), p<0,05. Diagnozavus metabolinį sindromą, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos kriterijais, šansų santykis atrinkti asmenis, kurių organizmas atsparus insulinui – 22,4; o vadovaujantis Tarptautinės diabeto federacijos kriterijais – 2,3. Išvados. Didžiausias metabolinio sindromo dažnis nustatytas taikant Tarptautinės diabeto federacijos kriterijus. Vadovaujantis Nacionalinės cholesterolio švietimo programos ir Tarptautinės diabeto federacijos kriterijais, metabolinis sindromas dažnesnis moterims. Didžiausias atsparumo insulinui [...]. The aim of study was to evaluate the possibilities of different diagnostic criteria for metabolic syndrome in identifying subjects with insulin resistance and to assess the prevalence of metabolic syndrome according to gender in one Lithuanian district. Materials and methods. A randomly selected sample of 1,115 subjects aged 45–96 years (562 men and 553 women) was formed from general population of Raseiniai district. Insulin resistance was estimated using the homeostasis model assessment. Metabolic syndrome was determined according to the definitions of the World Health Organization, National Cholesterol Education Program Adults Treatment Panel III, and International Diabetes Federation. Results. Using the World Health Organization criteria, metabolic syndrome was observed in 384 (34.4%) subjects (no difference between genders); according to the National Cholesterol Education Program – in 336 (30.1%) patients (in 107 men (19.0%) and 229 women (41.4%), p<0.001); using International Diabetes Federation criteria – in 474 (42.5%) (175 men (31.1%) and 299 women (54.1%), p<0.001). Overall, 314 (28.5%) subjects were insulin resistant (no difference between genders). The highest prevalence of insulin resistance was determined in subjects with metabolic syndrome diagnosed according to the World Health Organization criteria – 70.3% (n=267), p<0.05. Odds ratios to identify insulin-resistant subjects with metabolic syndrome according to the World Health Organization criteria and the International Diabetes Federation criteria were 22.4 and 2.3, respectively. Conclusions. The highest prevalence of metabolic syndrome was determined according to the International Diabetes Federation criteria. According to the National Cholesterol Education Program and International Diabetes Federation criteria metabolic syndrome was observed more frequently in women. The highest prevalence of insulin resistance was determined in metabolic syndrome group based on WHO [...].