The Value of Magnetic Resonance Imaging and Genetic Urinary Biomarkers in The Diagnosis of Clinically Significant Prostate Cancer
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Advisor(s) |
|---|
Jievaltas, Mindaugas |
| Other(s) | |
|---|---|
Žvinienė, Kristina | |
Nicolau, Carlos |
| Date |
|---|
2025-08-21 |
Nepaisant pažangių diagnostikos priemonių, iki šiol nėra sukurta patikimo ir standartizuoto algoritmo, leidžiančio tiksliai nustatyti kliniškai reikšmingą prostatos vėžį pacientams prieš pirmąją prostatos biopsiją jų gyvenime. Tradiciniai metodai, tokie kaip prostatos specifinis antigenas, digitalinis rektalinis tyrimas ir sisteminė biopsija, dažnai pasižymi ribotu jautrumu ir specifiškumu, todėl didėja tiek nereikalingų biopsijų, tiek praleistų reikšmingų atvejų rizika. Šio tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti multiparametrinio magnetinio rezonanso tyrimo (mpMRT), genetinių šlapimo biožymenų (PCA3 ir T:E) bei rizikos skaičiuoklės PCPTRC2 diagnostinę vertę nustatant kliniškai reikšmingą prostatos vėžį. Į tyrimą buvo įtraukti vyrai, kuriems atlikti visi minėti tyrimai ir vėliau prostatos biopsija. Nustatyta, kad mpMRT pasižymi aukštu jautrumu, tačiau pastaroji metodika išsiskiria itin žemu specifiškumu. Derinant visus tris metodus, jautrumas pasiekė aukščiausią lygį, tačiau ženkliai sumažėjo specifiškumas, todėl toks derinys tinkamas tik didelės rizikos pacientams. Efektyviausiu ankstyvos diagnostikos deriniu laikytinas mpMRT ir genetinių biožymenų derinio naudojimas, leidžiantis išvengti perteklinių biopsijų ir nepraleisti kliniškai reikšmingų atvejų. Tyrimas pabrėžia personalizuoto ir kombinuoto požiūrio svarbą kliniškai reikšmingo prostatos vėžio diagnostikoje.
Despite advances in diagnostic tools, a reliable and standardized algorithm for accurately identifying clinically significant prostate cancer in patients prior to their first prostate biopsy has yet to be established. Traditional methods such as prostate-specific antigen testing, digital rectal examination, and systematic biopsy often suffer from limited sensitivity and specificity, leading to an increased risk of both unnecessary biopsies and missed significant cases. The aim of this study was to evaluate and compare the diagnostic value of multiparametric magnetic resonance imaging (mpMRI), urinary genetic biomarkers (PCA3 and T:E), and the PCPTRC2 risk calculator in detecting clinically significant prostate cancer. The study included men who underwent all of the mentioned diagnostic tests followed by a prostate biopsy. Findings revealed that mpMRI demonstrated high sensitivity, but low specificity. Combining all three methods yielded the highest sensitivity but significantly reduced specificity, making this combination suitable only for high-risk patients. The most effective early diagnostic approach was the combination of mpMRI and urinary biomarkers, which reduced unnecessary biopsies while maintaining detection of clinically significant cases. The study highlights the importance of a personalized and combined diagnostic strategy for the detection of clinically significant prostate cancer.
MEDICINOS FAKULTETAS (04) |
Medicinos Akademija (MA) |
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (302536989) |