Šlaunikaulio periprotezinių lūžių, po klubo sąnario endoprotezavimo, operacinio gydymo artimieji rezultatai LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje

Temos aktualumas Senstant visuomenei, daugėja endoprotezavimo (EP) operacijų skaičius. Lietuvoje 2013-2023 m. laikotarpiu buvo atliktos 52 537 pirminės klubo EP operacijos. Augant šiam skaičiui, daugėja ir periprotezinių šlaunikaulio lūžių. Šie lūžiai dažniausiai siejami su mažos kinetinės energijos sukamųjų arba spaudžiamųjų jėgų tiesioginiu arba netiesioginiu poveikiu šlaunikauliui. Dažniausiai taikomas gydymas – operacinis, panaudojant specialią periprotezinę osteosintezės šlaunikaulio sistemą. Darbo tikslas (-ai) Įvertinti šlaunikaulio periprotezinių lūžių po klubo sąnario EP chirurginio gydymo rezultatus, naudojant specialią osteosintezės sistemą LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje 2021 01 01-2023 12 31 m. laikotarpiu. Tyrimo metodai Tyrimo dalyviai – pacientai, patyrę periprotezinį šlaunikaulio lūžį, po klubo sąnario EP operacijos. Atrinkti pacientai, kurie 2021 01 01-2023 12 31 m. laikotarpiu buvo stacionarizuoti operaciniam gydymui taikant NCB periprotezinę šlaunikaulio osteosintezės sistemą (Zimmer Biomet) LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje. Daliai pacientų taikyta fiksacija kauliniais kabeliais (Smith & Nephew). Imtis – 20 pacientų. Didžioji dalis (n=19) traumą patyrė po pirminio EP, likęs vienas – po revizinio. Analizuoti Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro duomenys, ligos istorijos bei priešoperaciniai ir pooperaciniai radiologiniai vaizdai. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų analizės paketą „IBM SPSS Statistics 30.0“. Rezultatai LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje 2021-2023 m. buvo gydyti 20 pacientų, patyrusių šlaunikaulio periprotezinį lūžį po klubo sąnario EP operacijos. Didžioji dalis (n=19) pacientų lūžį patyrė po pirminio EP, vienas – po revizinio klubo EP. 19 pacientų (95proc.) šlaunikaulio lūžį patyrė dėl mažos kinetinės energijos traumos (griuvimas iš stovimo ar mažesnio aukščio), vienas pacientas (5proc.) - dėl didelės kinetinės energijos traumos (kritimas iš >3m aukščio). 11 pacientų (55proc.) buvo moterys, 9 pacientai (45proc.) – vyrai. Moterų amžiaus vidurkis traumos metu buvo 73,5m., o vyrų – 63,6m. Iki vienerių metų po pirminio EP operacijos traumą patyrė 4 pacientai (20proc.); 5 pacientai (25proc.) – praėjus 1-3m.; 3 pacientai (15proc.) – praėjus 3-7m.; 7 pacientai (35proc.) – praėjus daugiau nei 7m. Vienam pacientui lūžis įvyko praėjus vieneriems metams po revizinės EP operacijos. Visi lūžiai buvo suklasifikuoti pagal Vancouver sistemą. Nustatyti lūžio tipai: Vancouver B1, 9 (45proc.); Vancouver B2, 1 (5proc.); Vancouver B3, 2 (10proc.); Vancouver C, 8 (40 proc.). Visi lūžiai buvo gydyti osteosinteze, naudojant distalinę (n=7) arba proksimalinę (n=13) periprotezinę osteosintezės šlaunikaulio sistemą. Papildomai plokštelės buvo fiksuotos kauliniais kabeliais (n=11, 55proc.). Pastebėta, jog dažniau periprotezinį lūžį buvo patyrę pacientai, kurių klubo sąnario endoprotezo šlaunikaulinis komponentas buvo cementinio tvirtinimo tipo (n=11 (55proc.)). Iš jų 9 buvo poliruotais stiebais, ir 2 nepoliruotais. Esant cementinio tvirtinimo šlaunikauliniam komponentui, pacientai dažniausiai patyrė Vancouver B1 tipo lūžius (63,6proc.). 13 pacientų (65proc.) periproteziniai lūžiai sugijo patenkinamai per 3 mėn. laikotarpį. 3 pacientams (15proc.) lūžiai gijo antriniu būdu, gijimas užsitęsė virš 3 mėn. Kitų ankstyvųjų arba vėlyvųjų ortopedinių traumatologinių komplikacijų iš viso patyrė 4 tiriamieji (20proc.). Iš jų 3 pacientams (15proc.) stebėta nepatenkinama kaulinių fragmentų padėtis; 1 pacientui (5proc.) - pakartotinis lūžis su metalo konstrukcijos migracija. Revizinė operacija buvo atlikta 2 pacientams (10proc.) – dėl nepatenkinamos kaulinių fragmentų padėties ir pakartotinio lūžio su metalo konstrukcijos migracija. Su komplikacijomis arba užsitęsusiu gijimu susidūrė tie pacientai, kurių lūžiai buvo Vancouver B1 (n=4, 20proc.) ir Vancouver C (n=3 ,15proc.) tipo. Geri gydymo rezultatai stebėti 13 pacientų (Vancouver B tipo - 8 atvejai, 45proc., Vancouver C - 5 atvejai, 25proc.). Išvados, rekomendacijos Periproteziniai lūžiai po klubo sąnario EP operacijos dažniausiai pasitaiko senyvo amžiaus moterims, patyrusioms mažos kinetinės energijos traumą. Pacientai, kurių klubo endoprotezas buvo fiksuotas cementu, poliruotu stiebu, dažniau patyrė šlaunikaulio lūžius nei tie, kurių pirminis endoprotezas buvo mechaninio tvirtinimo. Daugiausiai pacientai patyrė Vancouver B1 (n=9, 45proc.) bei Vancouver C (n=8, 40proc.) tipo lūžius. Esant Vancouver B1 ir C tipų lūžiams, pacientai dažniau patyrė komplikacijų po operacinio gydymo: ilgas gijimo periodas, netinkama kaulinių fragmentų padėtis, pakartotiniai lūžiai, metalo konstrukcijų migracija.