Ar vienišumas susijęs su mirties nerimu tarp vyresnio amžiaus žmonių?
| Author | Affiliation |
|---|---|
Sadychovaitė, Marija | |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2025-05-14 | 43 | 36 | 36 |
Įvadas. Vienišumas ir mirties nerimas tarp vyresnio amžiaus žmonių tampa vis aktualesniais visuomenės sveikatos iššūkiais, kadangi jie yra susiję su neigiamomis fizinėmis ir psichologinėmis sveikatos pasekmėmis. Pagrindinė problema ta, kad Lietuvoje trūksta empirinių tyrimų, analizuojančių šių reiškinių sąsajas, o užsienyje atliktuose tyrimuose pateikiami prieštaringi rezultatai. Taigi, šiuo tyrimu siekta ištirti vienišumo ir mirties nerimo sąsajas tarp vyresnio amžiaus žmonių.Metodika. Tyrime dalyvavo 209 tiriamieji (atsako dažnis 73,3 proc.; amžius –72,1±7,05 metų). Iš jų 55 proc. moterų, 45 proc. vyrų. Taikyta anoniminė anketa, apklausiant asmenis iš bendrosios populiacijos. Anketą sudarė socialiniai-demografiniai klausimai, Vienišumo klausimynas (angl. Loneliness Measure) ir Mirties Nerimo Inventorius (angl. Death Anxiety Inventory-Revised; DAI-R). Vienmatėje duomenų analizėje skaičiuotos medianos ir tarpkvartiliniai intervalai. Dvimatėje duomenų analizėje naudotas Mann-Whitney, Kruskall-Wallis kriterijai bei Spearman koreliacijos koeficientas.Rezultatai. Tiriamųjų vienišumo mediana –2,5 balo (skalėje nuo 1 iki 5). Patiriamas vienišumas tarp vyrų ir moterų šiame tyrime nesiskyrė (p=0,858), nors literatūroje randami prieštaringi rezultatai. Pastebėta, kad našliai ir išsiskyrę žmonės jautė stipresnį vienišumo jausmą, palyginus su partnerį(-ę) turinčiais tiriamaisiais (p<0,001), ką patvirtina ir užsienio tyrėjai, partnerį laikydami svarbiausiu asmeniu vyresniame amžiuje. Su amžiumi jaučiamas vienišumas didėjo (rho=0,35, p<0,001). Vertinant mirties nerimą, jo mediana siekė 47,0, skalėje nuo 17 iki 85. Didžiausią nerimą kėlė nepakankamas susitaikymas su mirtimi, o mažiausią -mintys apie mirtį. Skirtumai tarp lyčių nenustatyti (p=0,825), tačiau aukštesniu mirties nerimu pasižymėjo našliai, palyginus su partnerį(-ę) turinčiais tiriamaisiais (p=0,002), kas galimai kilo iš turėtos artimojo mirties patirties. Su amžiumi jaučiamas mirties nerimas didėjo (p=0,006), nors kiti mokslininkų darbai neranda sistemingų sąsajų. Analizuojant vienišumo ir mirties nerimo sąsajas nustatytas reikšmingas vidutinis teigiamas ryšys (rho=0,669, p<0,001). Taigi, stipriau išreikštas vienišumas buvo susijęs su aukštesniu mirties nerimu.Išvada. Tyrimo dalyviai pasižymėjo vidutiniškai išreikštu vienišumu ir kiek aukštesniu mirties nerimo lygiu. Šie rodikliai nepriklausė nuo lyties, bet buvo stipriau išreikšti tarp vyresnio amžiaus senjorų. Stebėta, kad mirties nerimas būdingesnis labiau vienišiems senjorams.