Skausmo malšinimo ikihospitaliniame etape galūnių traumų atvejais tyrimas

Abstract

pacientai kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas.Viena iš esminių problemų, neleidžiančių efektyviai gydyti skausmo, netinkamas skausmo vertinimas. Skausmas bus nepakankamai malšinamas jo stiprumą įvertinus netinkamai arba skausmas bus negydomas, jei bus nediagnozuotas. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad pacientų, patyrusių galūnių traumas, skausmo gydymas VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stotyje (GMP) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus (LSMUL KK SPS) yra skirtingas. Tyrimo metodika. Atlikta darbuotojų, tirtų LSMUL KK SPS ir Kauno GMP stotyje, apklausa bei pacientų, atvežtų į LSMUL KK SPS 2015-2016 metais dėl galūnių skausmų (TLK S.40-99), GMP 110/A formų įrašų ir SPS duomenų bazės analizė. Iš darbuotojų apklausos rinkti duomenys: amžius, darbo patirtis, lytis, pareigos, dažniausiai naudojamos skausmo skalės, o iš GMP 110/A formos bei SPS duomenų bazės - pacientų skausmo balų kitimas bei gydymas ikihospitaliniame etape. Rezultatai ir išvados. Buvo apklausti 62 GMP ir 32 LSMUL KK Skubios pagalbos skyriaus darbuotojai. Iš GMP duomenų bazės buvo atrinkta 100 pacientų, 52 moterys (52%) ir 48 vyrai (48%), kurie skundėsi galūnių sužalojimais ar skausmais. Jų amžiaus vidurkis buvo 52,77 ± 0,2 metai.Iš apklausos paaiškėjo, kad tiek GMP (58,1%), tiek SPS (68,8%) darbuotojai skausmo balui vertinti dažniausiai naudoja skaitmeninę skausmo skalę. GMP darbuotojų minimalus skausmo balo vidurkis, kai skiriami neopioidiniai analgetikai, yra 2,68 ± 0,02 balo, o SPS darbuotojų - 4,96 ± 0,04 balo (p<0,05).Skausmo balų įvertinimai, atvežus pacientą į priėmimo skyrių, tarp GMP ir SPS darbuotojų skyrėsi dvigubai: GMP pirmą kartą įvertino skausmą 2,57 ± 1,43 balo, o SPS – 4,82 ± 1,93 balo. GMP darbuotojai skiria nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir opioidinius analgetikus esant Pain is one of the main reasons why people call for medical help. One of the major problems hindering the effective treatment of pain is an inadequate assessment of pain. The pain can not be as well as without treatment, once it is diagnosed. Aim of the study was to evaluate differences in pain assessment and treatment for patients who have suffered limb injuries, by staff of the Kaunas City Ambulance Service (AS) and the Emergency Department of the Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences Kauno clinics (ED). Methods. A survey of the staff of the ED and the AS was conducted, and the study of Forms 110/A provided by the AS as well as the ED data bases of the patients who were treated at the ED because of a limb pain in 2015-2016 (ICD codes S.40-99) was performed. The staff survey included the data about their age, work experience, gender, position, the most commonly used pain assessment scales. Forms 110/A and the ED data bases provided information about the changes in patients’ pain scores and its treatment in the stage of pre-hospitalisation. Results. 62 employees of the KAS and 32 employees of the Emergency Department were surveyed, and 100 patients who complained of limb pain were selected from data bases, 52 female (52 per cent) and 48 male (48 per cent). Their average age was 52.77 ± 0.2. The staff survey revealed that the most frequent method to evaluate the pain score used by both the AS staff (58.1 per cent) and the ED staff (68.8 per cent) is the digital pain assessment scale. When the AS staff evaluated the pain score for the first time, it was 2.57 ± 1.43. However, when the staff of the Emergency Department repeatedly evaluated the pain score, it was 4.82 ± 1.93. The AS staff administered non-opioid analgesics at a minimum average pain score of 2.68 ± 0.02, and the Emergency Department staff administered them at the pain score of 4.96 ± 0.04 (p<0.05). Conclusions. [...].