Aplinkos neigiamo poveikio žmogaus sveikatai stebėsenos aktualumas Lietuvoje

Abstract

Žmogaus biologinė stebėsena, periodiškai pasikartojantis iš aplinkos patenkančių pavojingų cheminių medţiagų ir (ar) jų metabolitų ar kitų biologinių ţymenų nustatymas ţmogaus biologinėse terpėse, jų pokyčių stebėjimas ir vertinimas, siekiant įvertinti cheminių medţiagų poveikį ir riziką ţmogaus sveikatai bei prevencinių veiksmų ir (ar) priemonių efektyvumą, Lietuvoje nėra vykdoma. Įvairiose mokslo institucijose atliekami pavieniai moksliniai tyrimai, tačiau jie nesuteikia išsamios informacijos apie Lietuvos ţmonių biologinėse terpėse esančias cheminių medţiagų ir (ar) jų metabolitų ar kitų biologinių ţymenų koncentracijas. Tuo tarpu nuo 2011 m. šalyje yra vykdoma Aplinkos monitoringo programa, pagal kurią cheminės medţiagos (švinas, kadmis, chromas, arsenas, varis, nikelis, selenas, cinkas, dioksinai, benzpirenas, benzo(b)fluoratenas, benzo(k)fluoratenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, PCB5, HCB6) tiriamos aplinkos ore,vandenyje (eţeruose, upėse, Baltijos jūroje) ir dirvoţemyje (2011 m. kovo 2 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programos patvirtinimo“). Moksliniai tyrimai rodo, kad kadmis, arsenas, chromas (VI) yra vėţį ţmogui sukeliančios cheminės medţiagos [4]. Su plačiu plastiko panaudojimu kasdieniame ţmogaus gyvenime atsiradę ftalatai gali būti susiję su didesne vaikų astmos rizika [1,3] ir ţemesniu intelekto koeficientu [2]. Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad ftalatai gali sąlygoti reprodukcinės ir nervų sistemos vystymosi sutrikimus [9,10]. Prenatalinis policiklinių aromatiniū angliavandeniliū poveikis yra susijęs su vaikų paţinimo funkcijos sutrikimais, ţemesniu intelekto koeficientu, daţnesnėmis elgesio problemomis [5,7,8]. Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai nėra dţiuginantys: stebimas ryškus sergamumo ir mirtingumo nuo piktybinių navikų didėjimas,[...].