Neurologiniai sutrikimai tarp ŽIV infekuotų pacientų, kuriems skiriama antiretrovirusinė terapija: literatūros apžvalga

Abstract

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra retrovirusas, sukeliantis autoimuninio deficito sindromą (AIDS). Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, labiausiai paplitęs ŽIV-1 tipas, kuriuo dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu. ŽIV užsikrėtusiems pacientams taikoma antiretrovirusinė terapija (ART), kurią paprastai sudaro antiretrovirusinių vaistų (ARV) kombinacijos, nukreiptos į specifines ŽIV patogenezės grandis. Plačiausiai naudojamoms ARV grupėms yra priskiriami: nukleozidų atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (NRTI), ne nukleozidų atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (NNRTI), CCR5 antagonistai, fuzijos inhibitoriai, ŽIV-1 proteazės inhibitoriai, farmakokinetiniai PI sustiprintojai (angl. pharmacokinetic enhancers) bei integrazės. CCR5 antagonistai ir fuzijos inhibitoriai nutraukia ŽIV ir ląstelės šeimininkės sąveiką - sustabdo ŽIV prisijungimą ir penetraciją į CD4 ląsteles. Ląstelės šeimininkės viduje veikiantys NRTI ir NNRTI sutrikdo ŽIV atvirkštinės transkripcijos procesą, todėl sustabdo dvigrandės DNR sintezę. Integrazės neleidžia ŽIV DNR įsiterpti į ląstelės šeimininkės DNR, o ŽIV proteazės inhibitoriai neigiamai veikia ŽIV baltymų sintezę. Tuo tarpu farmakokinetiniai PI sustiprintojai inhibuoja CYP3A4 ir padidina kitų ARV grupių poveikį. Tačiau net ir taikant ART pastebima, jog pacientams pasireiškia neurologiniai simptomai ir požymiai, kurie yra susiję su ŽIV neurotropiškumu. Vieni iš dažniausiai pasitaikančių neurologinių sutrikimų - ŽIV asocijuoti neurokognityviniai sutrikimai (HAND), kurie apima ŽIV asocijuotą demenciją (HAD) bei lengvesnius neurokognityviniussutrikimus(MND). HAND pasireiškia kognityvinės veiklos, motorikos ir elgesio pokyčiais, kurie dažnai išlieka nepriklausomai nuo ART taikymo. [...]. Human immunodeficiency virus (HIV) is a retrovirus that causes autoimmune deficiency syndrome (AIDS). In Lithuania, as in many European countries, HIV-1 is the most common type of HIV and is most often transmitted during sexual intercourse. HIV-infected patients receive antiretroviral therapy (ART), which is usually a combination of several antiretroviral drugs (ARVs) that target specific events in pathogenesis of HIV. The most widely used ARV groups are nucleoside/nucleotide reverse transcriptase inhibitors (NRTIs), non-nucleoside reverse transcriptase inhibitors (NNRTIs), CCR5 antagonists, fusion inhibitors, HIV-1 protease inhibitors, pharmacokinetic enhancers, and integrases. CCR5 antagonists and fusion inhibitors stop the interaction between HIV and the host cell by inhibiting HIV attachment and penetration into CD4 cells. Inside the host cell, NRTIs and NNRTIs disrupt the HIV reverse transcription process, thereby stopping the synthesis of double-stranded DNA, integrases prevent the integration of HIV DNA into the host cell DNA, and HIV protease inhibitors inhibit the synthesis of HIV proteins. In addition, pharmacokinetic enhancers inhibit CYP3A4, thereby increasing the effects of other ARVs. HIV, on the other hand, is highly neurotropic and is therefore associated with the development of neurological symptoms and signs even in patients on ART. Some of the most common neurological disorders, also known as HIV-associated neurocognitive disorders (HAND), are HIV-associated dementia (HAD) and mild neurocognitive disorder (MND). HAND is associated in changes in cognitive activity, motor skills, and behavior that ART often fails to suppress. In contrast, adverse reactions in some ARV groups may have negative effects on patients' neurological status.