Virtualia realybe grįstos kognityvinės reabilitacijos poveikis insultą patyrusiems pacientams

Abstract

Įvadas. Reabilitacijos metu, atkuriant funkcinius gebėjimus po insulto sukeltos žalos, svarbu atstatyti pacientų kognityvines funkcijas ir pagerinti jų emocinę būseną. Dabartiniai kognityvinės reabilitacijos veiksmingumo įrodymai insultą patyrusių pacientų grupėje nepakankami. Kognityvinių funkcijų lavinimas virtualioje aplinkoje yra nefarmakologinė intervencija, kuri sužadina kompensacinius nervų sistemos mechanizmus ir strategijas, skatinančius sutrikusių funkcijų atsistatymą. Pastaruoju metu šios srities tyrimai tikrina prielaidas apie netiesioginį kognityvinių funkcijų lavinimo efektą kitoms, netreniruotoms funkcijoms. Tikslas. Nustatyti kognityvinių funkcijų lavinimo virtualios realybės aplinkoje programos veiksmingumą ir įvertinti netiesioginio perdavimo efektą – emocinės būsenos pokytį. Metodika. Tyrime dalyvavo 58 Abromiškių reabilitacijos ligoninės insultą patyrę pacientai, iš kurių 39 (67,2 proc.) vyrai, 19 (32,8 proc.) moterų; amžiaus vidurkis 61,93 m. (SN=8,83). Pacientai atsitiktinai paskirstyti į poveikio (N=29) ir lyginamąją (N=29) grupes. Poveikio grupės pacientai atliko trumpalaikės vizualinės atminties lavinimo užduotis (10 sesijų po 30 min.) įtraukiosios virtualios realybės aplinkoje. Lyginamoji grupė gavo įprastas reabilitacijos paslaugas. Trumpalaikei vizualinei atminčiai įvertinti naudota Džordžijos medicinos koledžo kompleksinė figūra (Ingram ir kt., 1997). Depresijos simptomams įvertinti naudotas pacientų sveikatos klausimynas (PHQ-9, Spitzer ir kt., 1999), nerimo simptomams – generalizuoto nerimo sutrikimo skalė (GAD-7, Spitzer ir kt., 2006). Rezultatai. Tyrimo pradžioje poveikio ir lyginamosios grupių dalyvių trumpalaikės vizualinės atminties, depresiškumo, nerimo rodikliai nesiskyrė. Po intervencijos poveikio grupėje trumpalaikė vizualinė atmintis pagerėjo (p<,05), lyginamosios grupės dalyvių rezultatai tarp matavimų reikšmingai nesiskyrė (p>,05). Tuo tarpu nerimas ir depresiškumas statistiškai reikšmingai sumažėjo tiek poveikio (p<,05), tiek lyginamojoje grupėse (p<,05), tačiau depresiškumo sumažėjimo efekto dydis poveikio grupėje dvigubai didesnis (Hedges’g=0,82) nei lyginamojoje (Hedges’g=0,43). Diskusija ir išvados. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad atminties lavinimo užsiėmimai virtualios realybės aplinkoje yra veiksmingi ir jų poveikis turi netiesioginio perdavimo efektą – pacientų emocinės būsenos pagėrėjimą. Tyrimo rezultatai yra vertingi sveikatos priežiūros įstaigoms planuojant įrodymais grįstų psichologinio poveikio metodų taikymą, rengiant ekonomiškas neuroreabilitacijos programas.