Insultą patyrusių pacientų atminties lavinimas virtualioje aplinkoje: artimas efekto perdavimas kitoms kognityvinėms funkcijoms

Abstract

Įvadas. Viena pagrindinių komplikacijų, sukeliančių neįgalumą po insulto – kognityvinių funkcijų sutrikimas. Neuroreabilitacijoje šioms funkcijoms atstatyti taikomi inovatyvūs metodai, vienas kurių yra įtraukioji virtuali realybė (įVR). Tyrimų, įrodančių šio metodo pranašumą lyginant su įprasta reabilitacija, trūksta. Remiantis Ryšių susietumo teorija (angl. the Relational binding theory), kognityvinės funkcijos tarpusavyje susijusios, todėl pagerinus vieną sritį dėl nervinių ryšių sąveikos pagerėja kitos – nelavintos – sritys, pasireiškia artimo perdavimo efektas. Šio tyrimo tikslas – nustatyti įVR metodo veiksmingumą, gerinant insulto pacientų trumpalaikę vaizdinę atmintį, ir įvertinti artimo perdavimo efektą. Metodika. Tyrime dalyvavo 58 Abromiškių reabilitacijos ligoninės insultą patyrę pacientai, iš kurių 39 (67,2 proc.) vyrai, 19 (32,8 proc.) moterų; amžiaus vidurkis - 61,93 m. (SD=8,83). Pacientai atsitiktinai paskirstyti į poveikio (N=29) ir lyginamąją (N=29) grupes. Poveikio grupės pacientai atliko trumpalaikės vizualinės atminties lavinimo užduotis (10 sesijų po 30 min.) įtraukiosios virtualios realybės aplinkoje. Lyginamoji grupė gavo įprastas reabilitacijos paslaugas. Trumpalaikei vizualinei atminčiai įvertinti naudota Džordžijos medicinos koledžo kompleksinė figūra (Ingram ir kt., 1997). Kognityvinių funkcijų vertinimui naudotas Addenbrook’o kognityvinis tyrimas-III (Hsieh ir kt., 2013), kuris vertina penkias sritis: dėmesį, atmintį, verbalinį sklandumą, kalbą ir erdvinius gebėjimus. Suvokimo greitis ir dėmesio perkėlimas vertintos Kelio paieškos testu (Reitan, 1955). Rezultatai. Tyrimo pradžioje poveikio ir lyginamosios grupių dalyvių kognityvinės funkcijos nesiskyrė. Po intervencijos poveikio grupėje trumpalaikė vizualinė atmintis pagerėjo (p<,05). Poveikio grupėje pagerėjo ACE-III rodikliai - dėmesys (p<,01), kalbos funkcija (p<,01), erdviniai gebėjimai (p<,05) ir bendras kognityvinis funkcionavimas (p<,001) lyginant su pradiniais rodikliais. Taip pat pagerėjo Kelio paieškos A dalimi vertinamas suvokimo greitis (p<,05) bei B dalimi vertinamas dėmesio perkėlimas (p<,05). Lyginamosios grupės dalyvių rezultatai tarp pirmojo ir antrojo matavimų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>,05). Diskusija ir išvados. Trumpalaikės vizualinės atminties lavinimo užduotys virtualios realybės aplinkoje yra veiksmingos, stebimas artimo perdavimo efektas nelavintoms kognityvinėms funkcijoms. Tyrimo rezultatai yra vertingi rengiant neuroreabilitacijos programas, gerinant teikiamų reabilitacijos paslaugų kokybę insulto pacientams.